Teismuose buvo nagrinėjama byla dėl vyro, dirbusio Kauno plautuvių gamykloje „Akvasanita“ granito plautuvių formuotoju, profesinės ligos ir mirties.

Rankiniu būdu virtuvines plautuves iš dervų, smėlio ir pigmento liejusiam vyrui buvo cheminių medžiagų pažeisti plaučiai ir diagnozuota profesinė liga – ūminė silikozė. Trūkus abiem plaučiams, vyras mirė.

Mirusiojo artimieji teigė, kad asmuo susirgo profesine liga dirbdamas įmonėje, kuri neužtikrino tinkamos savo darbuotojų saugos.

„Akvasanita“ direktorius Svajūnas Jonika

Artimieji prašė teismo iš įmonės priteisti per 6 tūkst. eurų laidojimo išlaidų, taip pat tėvams ir gyvenimo draugei – po 40 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, broliui ir seseriai – po 20 tūkst. eurų.

Tačiau, prasidėjus teisminiam procesui, mirė ir nuo profesinės ligos mirusio vyro draugė.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Tėvams priteisė visas prašytas laidojimo išlaidas, taip pat neturtinės žalos atlyginimą – po 35 tūkst. eurų, o mirus gyvenimo draugei, jos tėvams – po beveik 9 tūkst. eurų, broliui ir seseriai – po 3,5 tūkst. eurų.

Apeliacinės instancijos teismas sumažino priteistas laidojimo išlaidas, seseriai padidino neturtinės žalos dydį iki 6 tūkst. eurų, o gyvenimo draugės tėvų ieškinius atmetė.

Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad teismų praktika neleidžia išplėsti neturtinės žalos paveldėjimo atvejų iki būsimų mirusiojo asmens uošvių.

LAT paliko pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria gyvenimo draugės tėvams buvo priteista po beveik 9 tūkst. eurų.

Teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad, mirus asmeniui, teisme pareiškusiam reikalavimą atlyginti jo patirtą neturtinę žalą dėl gyvenimo draugo mirties, jo teisių perėmimas yra galimas.

„Iki mirties, vykstant teismo procesui, gyvenimo draugė, teikdama ieškinį, įrodinėjo savo patirtus išgyvenimus, netekties skausmą, nurodė, kad ji su mirusiuoju buvo pora, kartu gyveno, įsigijo bendrą būstą, paėmė būsto paskolą, planavo susituokti ir kurti savo ateitį kartu“, – rašoma teismo išplatintame pranešime.

Ji gydymo ligos istorijose buvo nurodyta kaip asmuo, kuris susirgusį asmenį prižiūrės ir kuriam būtų teikiama informacija apie jo sveikatos būklę.

Ieškinyje ji reikalavo 40 tūkst. eurų bei pateikė įrodymus ir paaiškinimus dėl patirtos neturtinės žalos, tačiau dėl mirties nespėjo įgyvendinti savo teisės į neturtinės žalos atlyginimą.

LAT pabrėžė, kad mirusios gyvenimo draugės tėvai, paveldėtojai, šiuo atveju paveldi jos ieškiniu reikalautą žalos atlyginimą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.