Prieš teismą stojo dažytojas iš Zarasų rajono Jevgenijus Pleganovas, prieš penkerius metus padėjęs prie Kauno sinagogos, kurioje tuo metu vyko šventinės Šabo pamaldos, kiaulės galvą. Kauno žydų religinė bendruomenė prašo už tai 15 tūkst. eurų moralinio atlygio.

Teisiamas vienas

„Jeigu tai būtų įvykę užsienyje, ieškinys būtų dešimt kartų didesnis“, – teigia Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas.

Tokius pačius ieškinius jis ketina pateikti ir keturiems J.Pleganovo bendrininkams, siejamiems ir su minėtu 2010-ųjų rugpjūčio 21-osios išpuoliu, ir su 2011-ųjų balandžio 20-osios, sutapusios su žydų Velykų antrąja diena, radiniu ant sinagogos tvoros. Tada prie jos buvo pririštas plakatas su antisemitiniu šūkiu.

Kaip jau rašyta, ikiteisminis tyrimas J.Pleganovo bendrininkų atžvilgiu išskirtas į atskirą, nes jie šiuo metu – užsienyje.

Neseniai 29-erių sulaukęs J.Pleganov savo kaltę pripažįsta. Tačiau su žiniasklaida teisme šiandien bendravo nenoriai. „Aš viską pasakiau tyrėjui...“ – atsimušinėjo jis į daugumą užduodamų klausimų, sunkiai slėpdamas jaudulį.

Į svarbiausią klausimą neatsakė

Galiausiai, pasiteiravus, kas buvo šių išpuolių organizatorius, teisiamasis pratrūko: „Jeigu aš teisiamas, tai aš... Nors niekas ten nieko neorganizavo – nebuvo ten taip, kaip jūs galvojate“.

Kaip jau rašyta, ikiteisminio tyrimo metu J. Pleganovas teigė prisižiūrėjęs tada su tokiais pačiais kaip ir jis futbolo fanais, prijautusiems skinams, "Youtube" filmukų ir taip pat užsimanęs būti didvyriu.

Tačiau į svarbiausią portalo kaunodiena.lt klausimą, kodėl šie, anot jo, nesubrendėliški kvailiojimai, dėl kurių dabar, neva, gėda, truko net dvejus metus iš eilės ir kodėl tai vykdavo būtent per žydų tautai svarbias datas, J.Pleganovas atsakymo neturėjo.

Anot teisiamojo, tada jis buvo atvažiavęs su savo mergina į Kauną dirbti. Buvo radęs vienoje bendrovėje tekstilės dažytojo darbą. Tačiau vėliau, išsiskyręs su panele, grįžo į Zarasų rajoną, kuriame gyvena iki šiol.

Ginsis pats

„Kiaulės galvą tada pirkome turguje. Tačiau kur buvo gaminamas plakatas, nežinau“, – nedaugžodžiavo vidurinį išsilavinimą turintis J.Pleganovas.

Teisiamojo DNR pavyko išskirti ir iš prakaito liaukų, aptiktų ant butaforinių žandenų, prisiūtų prie kiaulės galvos, ir ant skrybėlės, kuri buvo uždėta ant jos, ir ant plakato. Tai įrodo, kad jeigu J.Pleganovas ir nedalyvavo jį gaminant bei jo nekabino, kaip tikino teisme, tai mažų mažiausiai padėjo plakatą atgabenti į nusikaltimo vietą.

Advokato teisiamasis neturi. „Jeigu reikės mokėti dideles baudas, tai kam leisti pinigus advokatui? Geriau susimokėti“, – tokia dar neteisto J.Pleganov logika. Nors, panašu, kad kažkas jį vis dėl to konsultuoja. Teismui viengungis J.Pleganovas pateikė pažymą apie tėvo neįgalumą bei šiam būtiną priežiūrą.

„Prieš porą mėnesių tėvui diagnozuota onkologinė liga. Tačiau, manau, kad tai – tik sutapimas, jog tai įvyko po mano sulaikymo dėl įvykių prie sinagogos“, – sakė teisiamasis portalui kaunodiena.lt.

Turėjo du atsakymus

Pasiteiravus M.Bairako, pareiškusio teisiamajam penkiaženklį ieškinį, ar jis žino apie J.Pleganovo tėvo ligą, Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas turėjo du atsakymus.

„Pirmą kartą girdžiu. Tai dabar mes turime jį užjausti?“ – toks buvo pirmasis M.Bairako atsakymas. Tačiau po kelių minučių jis pratęsė: „ O jie nepagalvojo, kad ir mūsų bendruomenei, kurioje nemažai 80-90-mečių, po tokių poelgių taip pat galėjo prasidėti panašios ligos?“    

M.Bairako teigimu, už tokį žydų tautos įžeidimą jie dar pateikė nedidelį ieškinį. „Jeigu teisiamasis būtų pasakęs, kur yra jo bendrai, būtų kitaip. Dabar bus atskiros bylos, mums reikės samdyti kiekvienai iš jų advokatus,“ – aiškino savo poziciją Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas. Prieš prasidedant J.Pleganovo teismui jis paprašė prie savo ieškinio prijungti ir išlaidas advokatei – 210 eurų.

Pasigesta prokuroro ir advokatės

Vaizdo kameras, kurios buvo sumontuotos sinagogos teritorijoje po pirmojo išpuolio, atsiuntė Londone gyvenantis M.Bairako tautietis, nustebęs, kad jų čia nebuvo iki šiol.

„Atsakiau – mes pasitikime žmonėmis. Čia gi Lietuva. Ir jis po savaitės atsiuntė visą įrangą“, – sakė M.Bairakas.

Tačiau, nepaisant to, po aštuonių mėnesių buvo surengtas antras išpuolis.

„Kabinusieji plakatą elgėsi gudriai – jiems pavyko tik trumpam papulti į vaizdo kameros lauką. O po to juos jau užstojo sinagogos kieme stovintis paminklas,“ – pasakojo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas.   

Trečiadienį minėtų išpuolių byloje teismas paskelbė beveik penkių savaičių pertrauką – dėl kaltinamąjį aktą rengusio prokuroro atostogų. Iš prokuratūros gautas raštas, kad niekas negali jo pavaduoti. Vėliau paaiškėjo, kad užimta kitoje byloje ir Kauno žydų religinės bendruomenės samdyta advokatė.