Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai per aštuonis mėnesius gaisruose žuvo 51, šiemet – 57 žmonės, iš jų du vaikai. Šiemet dėl neatsargaus rūkymo gaisruose žuvo 26 žmonės. Dar dešimt žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir tiek pat dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, gedimų.

"Kadangi didžioji dalis gaisrų aukų žūsta gyvenamojoje aplinkoje, departamentas pastaruosius keletą metų daugiausia dėmesio skyrė gaisrų prevencijai gyvenamajame sektoriuje, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Nors jau keletą metų galioja reikalavimas gyvenamuosiuose būstuose įsirengti autonominius dūmų detektorius, ne visi gyventojai jo paiso. Šiemet iš 57 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, tik trijų namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai. Didžioji dauguma jų neturėjo."

Pasak A.Gudžiausko, ypač sudėtinga prisibelsti į socialinės rizikos grupės žmonių sąmonę: "Pagrindinės žūčių gaisruose priežastys – neatsargus rūkymas ir neatsargus elgesys su ugnimi rodo nepakankamą gyventojų saugos kultūrą. Dažniausiai gaisruose žūsta gyventojai, nelinkę laikytis elementarių saugumo taisyklių. Be to, šie metai buvo sudėtingi ir dėl COVID-19 iššūkių. Tai, kad didžioji dauguma gyventojų karantino metu daugiau laiko praleido namuose, irgi turėjo įtakos žuvusiųjų skaičiaus padidėjimui. Todėl norime dar kartą paraginti gyventojus nelaukti nelaimės, o kuo greičiau įsigyti dūmų detektorius, kurie gali padėti išgelbėti gyvybę ir turtą."

Šiemet iš 57 gaisrų, kuriuose žuvo žmonės, tik trijų namuose buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai.

Šiemet kilo šeši gaisrai, kuriuose žuvo po du šalies gyventojus. Miestuose žuvo penkiolika, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 42 žmonės.

Gaisrų metu gyvenamosios paskirties pastatuose šiemet žuvo 46 gyventojai, trys žmonės žuvo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose, vienas – degant sodo nameliui, dar trys – apleistuose pastatuose, keturi – statybiniuose vagonėliuose.

Šešiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje, vienuolika – Vilniaus, septyni – Alytaus, po šešis – Klaipėdos ir Šiaulių, keturi – Panevėžio, trys – Utenos, du – Telšių, po vieną – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Daugiausia žmonių žuvo antradieniais ir trečiadieniais (po vienuolika gyventojų). Tamsiuoju paros metu (nuo 22 val. iki 8 val.) gaisruose žuvo 29 gyventojai. Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji ir 19-oji (ugnis pasiglemžė po keturias žmonių gyvybes). Gaisruose žuvo 39 vyrai, vienuolika moterų, o septynių žmonių tapatybė nenustatyta. Žuvusių žmonių amžiaus vidurkis – 60 metų.

Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 76 gyventojus.