Išdavė premjera

Apie tai, kad santaupų dar turinčios moterys ir vėl turėtų įsitempti, kad neužkibtų ant šio sukčiaus, kaip chameleonas keičiančio ne tik savo vardą bei pavardę, bet ir profesiją bei „mylimąsias“, kurios po pažinties su juo likdavo prie suskilusios geldos, kabliuko, portalas kauno.diena.lt sužinojo Lietuvos kalėjimų tarnybos svetainėje.

Jos informacijoje, kad šis nuteistasis, atliekantis Šiaulių kalėjime jau minėtą Kauno apygardos teismo skirtą bausmę dėl didelio masto sukčiavimo, pastatė už grotų dar vieną spektaklį, teigiama, jog sušvelninus jam minėtą bausmę, V. Leonovui atsivėrė galimybė anksčiau išeiti į laisvę. Ir šis po naujos premjeros pažadėjo, kad, jeigu nebespės pastatyti naujo spektaklio, savo patirtį perduos kitiems ir šis vienintelis Lietuvoje teatras už grotų gyvuos toliau.

Remiantis ankstesniu šios svetainės pranešimu apie tai, kad, būdamas laisvėje ne mažiau garsius spektaklius, kurie baigėsi jau minėtais jo teistumais, rengęs V. Vilkauskas sėkmingai pritaikė savo talentą ir už grotų, naujausias jo spektaklis kurtas mažiau kaip metus. Ir tada jis dar buvo V. Vilkauskas.

Tačiau šių metų birželį – jau kelias savaites galiojant minėtoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kurias Seimui pateikė teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, Kauno apygardos teismas gavo jau Viktoro Leonovo prašymą taikyti šiuos pakeitimus ir V. Vilkausko, kuriuo jis buvo anksčiau, byloje bei sušvelninti joje prieš pustrečių metų skirtą keturiolikos metų įkalinimą, kurį dar nesėkmingai bandyta apskųsti ir Apeliaciniam, ir Aukščiausiajam Teismui. Tačiau šie skundus atmetė.

Apynasris nuimtas

Minėtą 50-mečio V. Leonovo prašymą nagrinėjęs Kauno apygardos teismo teisėjas Darius Kantaravičius liepos pradžioje buvo priverstas jį tenkinti, nors ir konstatavo, kad net pusės nusikaltimų, kurie buvo inkriminuoti buvusiam V. Vilkauskui šioje byloje, atvejų įstatymų leidėjas Seimas savo pakeitimais buvusius sunkius nusikaltimus sušvelnino net dviem laipsniais, peršokdamas ir apysunkių nusikaltimų kategoriją bei paversdamas nesunkiais.

Viktoras Leonovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Tas pats po šių pakeitimų atsitiko ir su buvusia atsakomybe už didelio bei labai didelio masto sukčiavimą.

Pavyzdžiui, pakėlus minėtomis pataisomis maksimalią didelio masto sukčiavimą apibūdinančią kartelę nuo buvusios daugiau kaip 12 500 eurų sumos iki dabartinės – jau ne mažiau kaip 20 tūkst. eurų, bet ne daugiau kaip 45 tūkst. eurų sumos, šis nusikaltimas iš sunkaus jau tapo tik apysunkiu, už kurį numatyta maksimali bausmė – įkalinimas iki šešerių metų.

Visos šios teisinės subtilybės ir nulėmė, kad V. Leonovui prieš pustrečių metų skirtas keturiolikos metų įkalinimas ne per seniausiai sumažintas iki devynerių metų. O jis buvo sulaikytas bei po to suimtas šioje byloje dar iki nuosprendžio – 2018-ųjų rugsėjį. Ir tai taip pat įskaičiuota į peržiūrėtą bausmę. Taigi, daugiau kaip pusę pastarosios V. Leonovas jau yra atlikęs su visomis iš to sekančiomis galimybėmis anksčiau laiko išeiti į laisvę.

Panašu, kad dėl to jis minėtos D. Kantaravičiaus nutarties ir neskundė.

Kūrė spektaklius ir laisvėje

Kaip jau rašyta, pirmasis tada dar V. Vilkausko už grotų pastatytas spektaklis pagal labai jau jo paties kriminalines uodegas primenančią Nikolajaus Gogolio pjesę „Revizorius“ buvo parodytas ir Panevėžio kalėjimo nuteistosioms, pas kurias visi jo aktoriai, kartu su spektaklio režisieriumi atliekantys jiems skirtas bausmes Šiaulių kalėjime, buvo nuvežti su apsauga. O į šio spektaklio premjerą, tuomet dar V. Vilkausko kvietimu, net buvo atvykusi ir dalis Teisingumo ministerijos vadovybės.

Belieka priminti, kad, būdamas laisvėje, šis kūrybingas sukčius taip pat kūrė įvairius spektaklius, kuriuose atlikdavo įvairius vaidmenis – ir JAV lietuvio, ieškančio žmonos gimtinėje, ir prekeivio deimantais, ir teisininko, savo ryšiais galinčio išspręsti bet kokią problemą.

Dauguma jo aukų, susipažinusios su šiuo suktu donžuanu internete, taip pamesdavo dėl jo galvą, kad skolindavo jam nemažas pinigų sumas esą naujo verslo pradėjimui. Viena net pardavė dėl to tėvų namą ir nunešė su juo pareiškimus tuoktis. Tačiau jaunikis į vestuves neatvyko ir pradėjo slapstytis.

Vienai nukentėjusiajai minėtoje byloje, kurioje ne per seniausiai V. Leonovui sušvelnintas nuosprendis, jis prisistatė vienos užsienio kovos su kontrabanda tarnybos darbuotoju. Ir net rodė savo nuotrauką su kažkokia, anot apgautosios, svetimos valstybės uniforma. Kitai pasiūlė pirkti Švedijoje vištieną ir perparduoti ją brangiau Irane. Ir nusižiūrėtoji į aukas, patikėjusi tokiais šio skandalingo donžuano svaisčiojimais, prarado beveik 40 tūkstančių eurų. Be to, susigundė ir kita jo idėja – tapti neva Latvijoje steigiamo etnografinio žvejų kaimo dalininke. Ir investavo į tai dar didesnes pinigų sumas.

Teisinis bumerangas

Tarp V. Vilkausko, ne per seniausiai tapusio V. Leonovu, aukų minėtoje kol kas paskutinėje jo byloje buvo ir buvusi kriminalinės žvalgybos pareigūnė. Ir jai po tarnybos tapus verslininke – atidarius kavinę Saugumo departamento kaimynystėje, šis aferistas siūlė bendrus verslus.

Iš pradžių – kartu plėsti jo saugos tarnybos Londone veiklą, įkuriant šios biurus kitose šalyse. Ir buvusiai kriminalinės žvalgybos pareigūnei net nekilo įtarimas, kad būsimas jos verslo partneris galėjo suklastoti šios, kaip paaiškėjo vėliau, neegzistuojančios tarnybos puslapį internete. Jis dėvėjo kažkokią nematytą uniformą ir važinėjo automobiliu su herbais bei švyturėliais. Kaip paaiškėjo vėliau, šią uniformą jam pasiuvo viena Prienų siuvėja, o minėta atributika jo automobilį papuošė vieno Jonavos autoserviso darbuotojai.

Patikėjusi su Norvegijoje gyvenančiu savo broliu šiuo aferisto įvaizdžiu, buvusi pareigūnė nuvežė jam 15 tūkst. eurų – bendro verslo pradžiai, įkuriant padalinį Norvegijoje.

Vėliau buvusi pareigūnė ir pati stojo prieš teismą dėl savavaldžiavimo, bandant atgauti iš apgaviko pinigus. Kauno apylinkės teismas šiemet kovo pabaigoje pripažino, kad ji kartu su trimis Kauno gaujų atstovais surengė V. Vilkauskui Kleboniškio miške egzekuciją.

Tačiau šis nuosprendis dar neįsiteisėjo, nes nuteistieji dėl savavaldžiavimo jį apskundė.

Iškalbingos metamorfozės

Kai V. Vilkauskas-Leonovas galų gale buvo sulaikytas minėtoje kol kas paskutinėje savo byloje, kurioje ne per seniausiai sušvelninta bausmė, jis vos prieš savaitę pagal Darbo biržos siuntimą buvo įdarbintas Lietuvos samariečių draugijoje socialiniu darbuotoju.

Šis pagarsėjęs aferistas yra studijavęs Policijos akademijoje bei tarp ankstesnių savo teistumų baigęs Lietuvos sporto universitete edukologijos bakalauro studijas, Šiaulių universitete studijavęs Socialinės globos ir negalios skyriuje, o tarptautiniame Ukrainos universitete įgijęs socialinio darbo magistro laipsnį.

Įvykių, sugulusių į minėtą kol kas paskutinę savo bylą, metu šis nenuilstantis aferistas taip pat buvo Viktoras Leonovas. Juo tapo, atlikęs bausmę už ankstesnius nusikaltimus, už kuriuos dar buvo nuteistas kaip Kęstutis Vilkauskas. Tačiau, vos išėjęs tada į laisvę, vedė ir, pasiėmęs sutuoktinės pavardę, tapo Leonovu, pasikeisdamas tuo pačiu ir vardą – į Viktoro.

Viktoras Leonovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vėliau išsiskyręs su sutuoktine, jis vėl panoro būti Vilkausku. Bet naująjį savo vardą – Viktoras pasiliko. Ir stojo vėl prieš teismą, dar neišnykus teistumui dėl ankstesnių panašių nusikaltimų, jau kaip Viktoras Vilkauskas. Ir nepaisant to, kad prisipažino tik dėl keturių iš dešimt jam vėl inkriminuotų sukčiavimo atvejų, jis buvo pasiųstas už grotų keturiolikai metų.

Tačiau po minėtų Seimo priimtų Baudžiamojo kodekso pakeitimų, už kuriuos balsavo 65 jo nariai, o du susilaikė, o vėliau šias pataisas pasirašius ir Prezidentui, šiam iš V. Vilkausko vėl V. Leonovu virtusiam nenuilstančiam aferistui netrukus vėl gali atsiverti vartai į laisvę.

Projekto rengėjų argumentai

Projekto, kuriam pritarė Seimas bei Prezidentas, rengėjų skaičiavimais, minėti Baudžiamojo kodekso pakeitimai palies apie dešimtadalį visų pastaraisiais metais teismuose nagrinėtų bylų.

O tikėtis, kad jiems bus sušvelnintos bausmės gali kas ketvirtas už grotų esantis nuteistasis.

Tačiau tokiu būdu bus sutaupytos valstybės lėšos.

Kiti šio projekto rengėjų argumentai – Baudžiamojo kodekso griežtumu Lietuva lig šiol neigiamai išsiskyrė iš kitų Europos Sąjungos šalių.

Be to, nepaisant ekonominių realijų, piniginės sumos, kuriomis vertinamas turtinių, finansinių ir ekonominių nusikaltimų pavojingumas, šiame kodekse nebuvo iš esmės peržiūrėtos jau beveik 20 metų.