Kaip ketvirtadienį pranešė FNTT, vienos Kaune registruotos bendrovės vadovas ir akcininkas, veikdami bendrininkų grupėje kartu su dar vienu asmeniu, pagal iš anksto aptartą planą organizavo ir vykdė neteisėtą prekybą naftos produktais.

„Kauno dienos“ žiniomis, vienas šių kauniečių – būtent tokio pobūdžio finansinės aferos organizatoriumi tituluojamas Antanas Kandrotas. Teistas ir bausmę Pravieniškių pataisos namuose-kolonijoje atlikęs A. Kandrotas į nusikalstamą veiką įtraukė ir dar kelis vyrus. Tik ėmęs mėgautis laisve, neleisdamas sau per daug atostogauti, tyrėjų duomenimis, faktinis „Stelažai LT“ vadovas A. Kandrotas įsisuko į tariamo bitumo verslą. Tačiau, kaip paaiškėjo ikiteisminio tyrimo metu, tokiu būdu ėmėsi nelegalios prekybos naftos produktais.

„Kauno diena“ jau rašė, kad tiriant A. Kandroto bylą ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai nustatė tokią nusikalstamos veikos eigą: Vokietijoje perkami nefasuoti naftos produktai. Nurodoma, kad jie parduodami Rumunijos kompanijai, pritaikant nulinį PVM procentą. Tačiau pareigūnai įtaria, kad iš tiesų naftos produktai nelegaliai būdavo parduodami Lietuvoje. Taip išvengiama PVM ir akcizo mokesčio į biudžetą.

Panaši aferos schema pateikiama ir šiandien pareigūnų išplatintoje informacijoje. Jau minėti trys kauniečiai per kelis mėnesius iš kelių Vokietijos įmonių už beveik 4,5 mln. eurų įsigijo 5,3 tūkst. tonų naftos produktų ir realizavo be jokių apskaitos dokumentų įvairiems ūkio subjektams. FNTT duomenimis, verslininkai valstybei nesumokėjo beveik milijono eurų pridėtinės vertės mokesčio ir daugiau kaip 480 tūkst. eurų akcizo mokesčio.

Du iš įtariamųjų šioje byloje, pasak FNTT, jau yra kaltinami kitoje panašioje baudžiamojoje byloje ir baudžiamojoje byloje dėl veiklos nevykdančių bendrovių grandinės, imitavusios darbuotojų nuomos paslaugų teikimą, sukūrimo bei didelių grynųjų pinigų sumų pasisavinimo. Žala valstybei šiose bylose taip pat siekia beveik 1,5 mln. eurų.

Dar šių metų pradžioje „Kauno dienai“ narpliojant A. Kandroto ir jo bendražygių aferos schemą, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras užsiminė, kad „yra dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame nagrinėjamas tų pačių asmenų identiškas veiklos modelis“. 

Baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui. Ikiteisminį tyrimą byloje koordinavo Kauno apygardos prokuratūra.

Naudojasi spragomis

Panašias bylas tiriantys pareigūnai neslepia, kad šešėlinė prekyba naftos produktais Lietuvoje įsigalėjusi. Specialiai šešėliniam verslui sukuriamos įmonės. Pasinaudojus jomis kokius metus, liaudiškai tariant, jos būna „nuskandinamos, parduodamos, perparduodamos ir neva dėl nuostolių nesėkmingai baigia savo veiklą. Šiuo metu įmonė „Stelažai LT“ yra bankrutavusi bei likviduota.

Pasak prokuroro, tokių verslų kūrėjai, kaip įprasta, būna įsteigę ne vieną įmonę. Jas valdo tie patys veikėjai, rodantys, kad degalai esą išvažiuoja iš Lietuvos, vyksta atsiskaitymai ir nebūtinai grynaisiais, tačiau ir perkančios, ir parduodančios įmonės bankinių sąskaitų valdytojas būna tas pats asmuo. Jis paprasčiausiai permeta pinigus iš vienos kišenės į kitą, valdo tą verslą, būna susitaręs su nesąžiningais pardavėjais bei dalijasi gautą pelną.

„Pagrindinė problema yra ta, kad VMI, nors ir kontroliuoja, bet iki galo kaip ir neturi galimybių sukontroliuoti. Jiems pristato dokumentus ir pagal juos jie turėtų pateikti užklausas užsienio šalių administratoriams. Tai ne visada daroma, žinoma, visa tai užtrunka ir taip atsiranda lyg ir spraga“, – pastebi pareigūnai.

Gudrūs lietuviai naudojasi, žinodami mokesčių pavidalu gaunamas sumas, už kurias galima visai neblogai gyventi. Naftos verslas – viena pelningiausių nelegalių verslo šakų. Čia didžiausias PVM ir akcizas.