Šokiruojantis ir kaltinimas

"Kauno diena" rašė, kad trisdešimtmetė I.Bogovičienė yra kaltinama itin žiauriu bejėgiškos būklės mažamečio savo sūnaus nužudymu.

Mįslinga kūdikio, mirusio vos sulaukus vienų, liga tapo tikru iššūkiu medikams. Mažylis pateko pas juos vos kelių mėnesių ir beveik visą likusį savo trumpą gyvenimą praleido ligoninėje. Kol galiausiai ant jo kūno atsivėrusios mįslingos žaizdos, kurių niekaip nepavyko išgydyti – net ir konsultuojantis su specialistais iš užsienio, baigėsi audinių nekroze. Per pažeistas vietas į odą įsimetė infekcija ir mažylis mirė nuo kraujo užkrėtimo.

Šią mįslę medikams pavyko įminti tik po kelerių metų, palyginus mirusio vaiko ir jo motinos, atsidūrusios pas juos daugiau kaip po dvejų metų, tačiau dėl panašių žaizdų, tyrimų pavyzdžius. Pranešus apie kilusius įtarimus teisėsaugininkams, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jis baigėsi kaltinimu I.Bogovičienei beveik metus sistemingai leidus savo sūnui į poodį ir kateteriu į veną cheminę dezinfekcinę priemonę formaliną, kuris naudojamas morge konservuojant lavonus. Ir tokiu būdu, sukeliant fizines kančias ir skausmą, jį itin žiauriai nužudžius.

Šokiruojantis ir Valstybinės ligonių kasos ieškinys, pareikštas I.Bogovičienei už jos sūnaus gydymą Kauno ir Santaros klinikose – 40 452 eurai.

Liudijo būrys medikų

Iš pradžių kategoriškai neigusi jai pareikštą kaltinimą – esą dariusi viską, kad išgelbėtų sūnų, galiausiai I.Bogovičienė ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti kokius nors parodymus.

Stojusi prieš teismą moteris pareiškė, kad juos duos po visų liudytojų apklausos. I.Bogovičienės teisme liudijo net septyniolika jos sūnelio gyvybę bandžiusių gelbėti medikų. Baigus apie pusmetį trukusias jų apklausas, netikėtai teko keisti bylą nagrinėjančią teisėjų kolegiją – į Specialiųjų tyrimų tarnybos akiratį pateko jos kolegijos pirmininkas Ramūnas Antanavičius. Kaip jau rašyta, ne per seniausiai baudžiamoji byla, kurioje jis kaltinamas bandęs papirkti kolegą, kad šis sumažintų vienam neblaiviam automobilį vairavusiam asmeniui tokios teisės atėmimo terminą, perduota Šiaulių apygardos teismui.

Prezidentei sustabdžius R.Antanavičiaus įgaliojimus, teko skubiai keisti ir I.Bogovičienės bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos sudėtį. Ir tai buvo vienintelė Kauno apygardos teismo byla, kuriai dėl įtarimų R.Antanavičiui grėsė iš naujo pradėti visą teismo procesą. Tačiau naujoji kolegija nusprendė įskaityti ne vieną posėdį trukusius liudytojų parodymus.

Diagnozuotas sindromas

Ne per seniausiai parodymus, kuriuos buvo pasirašiusi iš anksto, teisme perskaitė ir pati I.Bogovičienė.

Jų esmė – esą medikai jai atkeršijo už tai, kad ji, susidūrusi su jų bejėgiškumu, ieškojo pagalbos televizijoje. Kaip jau rašyta, vienoje televizijos laidoje I.Bogovičienė kreipėsi į visuomenę, kad ši suteiktų paramą mažyliui gydyti. Susigraudinę žmonės jai paaukojo apie 10 tūkst. eurų. Tai išsiaiškinę teisėsaugininkai ikiteisminio tyrimo I.Bogovičienei dėl sukčiavimo kol kas nepradėjo. Laukiama, kuo baigsis jos teismo procesas. Jeigu I.Bogovičienė būtų pripažinta kalta dėl sūnaus nužudymo, visi aukojusieji, kad jis būtų išgelbėtas, taptų nukentėjusiaisiais nuo sukčiavimu įtariamos I.Bogovičienės.

Pastarosios advokatas Danius Svirinavičius įsitikinęs, kad jo ginamoji ne tik negalėjo taip pasielgti, bet ir neturėjo šiam protu nesuvokiamam poelgiui jokio motyvo, nors I.Bogovičienę tyrę trys aukščiausią kategoriją turintys Utenos ekspertinio skyriaus psichiatrai konstatavo jai Miunhauzeno sindromą. Šis psichikos sutrikimas pasireiškia ligos įsikalbėjimu, bandant sukelti aplinkinių gailestį. Anot psichiatrų, šiuo sindromu, priskiriamu keisčiausiems medicinos istorijoje, žmogus bando gauti daugiau dėmesio, užuojautos ir psichologinio palaikymo.

Nepatenkino nė vieno prašymo

Anot I.Bogovičienės advokato, minėti ekspertai ne tik buvo šališki, bet ir nekompetetingi. Miunhauzeno sindromas – gana nauja diagnozė, nustatyta tik praėjusiojo amžiaus aštuntajame dešimtmetyje Vokietijos psichiatrų. Todėl D.Svirinavičius prašė teismo, kad šis skirtų jo ginamajai pakartotinę ekspertizę, kurią atliktų jau Vokietijos specialistai. Arba Lenkijos, kurie gana glaudžiai su pirmaisiais bendradarbiauja.

Jeigu teismas būtų patenkinęs jo prašymą, už šią ekspertizę turėtų mokėti mūsų valstybė, tiksliau, mes, mokesčių mokėtojai. Dar sunkiau įsivaizduoti, ar I.Bogovičienė būtų pati vežama į užsienį, ar šio specialistai turėtų atvykti pas ją į Lietuvą. Tačiau vakar jos bylą nagrinėjanti teisėjų kolegija D.Svirinavičiaus prašymą atmetė, todėl jis pareiškė nušalinimą pačiai kolegijai. Pastaroji atsisakė tenkinti ir šį jo prašymą.

Vis dėlto vakar bausmė I.Bogovičienei taip ir nepasiūlyta, nes priėjus prie baigiamųjų kalbų, jos advokatas paprašė teismo procese pertraukos – kad galėtų parengti teismui naujų prašymų.

Anot D.Svirinavičiaus, jo ginamoji negalėjo padaryti jai inkriminuojamo nusikaltimo ir dėl to, kad niekada neturėjo rankose formalino. Be to, nei Kauno, nei Santariškių klinikose nenustatytas jo trūkumas. Tačiau teisme liudiję medikai teigė, kad šio tirpalo, kuris nėra draudžiamas, galima įsigyti ūkinėse parduotuvėse.

Biografija – iškalbinga

I.Bogovičienė teista jau tris kartus. Šokiruojantys – ir ankstesni jos nusikaltimai.

2015-ųjų birželį Kauno apylinkės teismas pripažino I.Bogovičienę sukčiavus, kai ji pateikė Kauno onkologijos ligoninės gydytojui mirusios moters, su kuria anksčiau gulėjo vienoje palatoje, neįgalumo pažymėjimą. Kartu prisistatydama velione ir tikėdamasi, kad šios sąskaita jai bus suteikta medicinos pagalba. Kitas šios bylos epizodas buvo susijęs su kitos buvusios palatos kaimynės banko kortelės pasisavinimu, išsigryninant daugiau kaip 446 litus.

I.Bogovičienės teistumų sąrašą pradeda 2012-ųjų Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendis dėl beveik 3 tūkst litų vertės papuošalų vagystės, įvykdytos Lapių gyvenvietėje. 2014-aisiais I.Bogovičienė išgirdo antrą nuosprendį – už tai, kad pateikė bankui suklastotą buvusio savo draugo motinos įgaliojimą paimti iš jos sąskaitos pinigų. Tačiau jos nusikalstamiems kėslams sutrukdė budrūs banko darbuotojai.

Mažylis, kurio nužudymu kaltinama I.Bogovičienė, buvo antras jos sūnus, kurio ji susilaukė jau nebegyvendama su vyru. Ir tai galimas atsakymas, kodėl ji taip elgėsi tik su šiuo savo vaiku. Neatmetama prielaida, kad taip galėjo būti keršijama ir jo tėvui. Kas jis – oficialiai nežinoma, todėl šioje byloje nukentėjusiųjų nenustatyta.

Po mažylio mirties I.Bogovičienė dar pagimdė dukrą. Visi jos vaikai – nuo skirtingų vyrų. Paskutinysis I.Bogovičienės, dirbusios barmene vienoje Kauno užeigoje, sugyventinis, pirminiais duomenimis, – tolimųjų reisų vairuotojas, ne tik nusamdė jai advokatą, bet ir siūlė už jos paleidimą iš suėmimo iki 5 tūkst. eurų užstatą.