Kruvinos Kalėdos

Šis ikiteisminis tyrimas, pradėtas prieš pustrečių metų, buvo sudėtingas nuo pat pradžių. Nors po trylikos mėnesių tyrimo ši byla buvo perduota Kauno apygardos teismui su 80-ies lapų kaltinamuoju aktu.

M.Volkovo motina, kuriai buvo 67-eri, gyvenusi su neįgaliu sutuoktiniu ir išsiskyrusiu sūnumi, buvo rasta nužudyta 2019-ųjų gruodžio 25-osios pavakarę savo namuose Garliavoje. Ji aptikta lovoje sužalota galva. Netoliese buvo ir nusikaltimo įrankis – kirvis, kurio kotas buvo apgaubtas polietileniniu maišeliu.

Policijos areštinėje tą vakarą atsidūrė ir sunkiai vaikštantis velionės sutuoktinis, radęs negyvą žmoną bei kvietęs pagalbon antrajame aukšte gyvenantį sūnų. Ir šis, tuo metu miegojęs savo kambaryje. Dar 40-ies neturėjusiam sūnui sulaikymo metu buvo nustatytas 0,77 promilių girtumas. Jo 68-erių tėvui – 1,65 promilių.

Apie tai, kaip šeima šventė Kūčias, abu sulaikytieji, kuriems abiem iš pradžių buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, pasakojo vienodai. Tačiau apie pirmąją Kalėdų dieną, nuo kurios vidurdienio toliau vartojo alkoholį, – jau skirtingai.

Šešėlis krito ant sūnaus

Sūnus buvo linkęs akcentuoti, kad tėvo akys, kitą dieną vėl sėdus prie stalo, atrodė baisiai – lyg jis būtų pamatęs velnią. Nors tėvas teigė aptikęs negyvą žmoną tik tos dienos pavakarę – apie pusę šešių – po to, kai neblaivus prigulė, palikęs ją su sūnumi, ir prabudęs neprisišaukė sutuoktinės, prižiūrėdavusios jį dėl turimos ligos, į savo kambarį.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Abu įtariamieji tikino ir, kad negirdėję jokio triukšmo. Nors ekspertai neatmeta, kad nužudytoji dar bandė nesėkmingai gintis. Be dešimties trauminių poveikių į galvą kirviu, rankomis bei kojomis rasta sužalojimo žymių ir velionės plaštakoje. Ir ji buvo nužudyta prieš šešias-dvylika valandų iki radimo, t.y. paryčiais arba vėliausiai iki vidurdienio.

Sūnus buvo linkęs akcentuoti ir tai, kad Kūčių naktį jie, kaip įprasta, nerakino lauko durų. Ir skubėjo užbėgti įvykiams už akių, jeigu pareigūnai rastų jo pirštų atspaudų ant kirvio. Esą šie gali būti likę nuo to, kai jis išvakarėse kapojo sušaldytą žuvį.

Klausiant sūnaus, kas nužudė motiną, šis teigė, kad galimai tėvas. Panašiai, tik įvardindamas kaip galimą įtariamąjį sūnų, į šį klausimą atsakinėjo ir velionės sutuoktinis. Šis buvo paleistas į laisvę anksčiau už sūnų, nes sunku buvo patikėti, kad, turėdamas tokią negalią, jis po nusikaltimo dar galėjo užkelti auką ant lovos. O tokių įtarimų kilo.

Iškalbingas šleifas

Po trijų mėnesių suėmimo buvo paleistas ir sūnus, nes jo pirštų atspaudų ant kirvio nebuvo aptikta. Nors buvo rastas ir apklaustas asmuo, iš kurio buvo pirkta jo išvakarėse kapota žuvis. Šis tai patvirtino.

Versija, kad Kūčių naktį ar Kalėdų rytą šios šeimos namuose galėjo apsilankyti dar kažkas, buvo mažai tikėtina. Pirmiausiai, ji gyveno gana uždarą gyvenimą. Be to, niekas iš namų nedingo.

Įtarimus sūnaus nenaudai nulėmė ir jo biografija. Rausiantis M.Volkovo dosje, aptikta, kad, jam skiriantis su žmona, ši radusi lovoje gyvsidabrio. Tai atsitiko kitą rytą po to, kai ji pasakė sutuoktiniui, kad šį palieka. Ir tą rytą šis atsikėlė anksčiau už ją. O ji dar kurį laiką miegojo šalia nežinia, iš kur lovoje atsiradusio gyvsidabrio. Tačiau įrodyti, kad tai galėjo būti sutuoktinio kerštas, nepavyko.

Įtarimus sūnaus nenaudai lėmė ir vienos kaimynės žodžiai aplinkiniams, kurie šiuos persakė teisėsaugininkams, ir polietileninio maišelio, kuriuo buvo apgaubtas kirvio kotas, ekspertizės rezultatai. Ją atlikusieji teigė radę ant maišelio M.Volkovo pirštų atspaudų. Kaip jie ten atsirado, šis nekomentavo. Tačiau minėta kaimynė, anot aplinkinių jiems teigusi, kad M.Volkovas prisipažinęs jai susidorojęs su motina, galiausiai ėmė savo žodžių gintis – esą tenorėjusi tokiu būdu susireikšminti. O kaimynai ir patikėję, nes žinojo apie sūnaus su konfliktus su motina. Esą dėl sūnaus draugių – nė viena iš šių jai nepatiko. Be to, ji nevengė priekaištauti sūnui ir dėl to, kad šis, būdamas neblaivus, sėda prie automobilio vairo.

Radinių detektyvas

M.Volkovas neprisipažįsta nei dėl motinos nužudymo, nei dėl neteisėto disponavimo kokainu savo reikmėms.

Esą pirmuosius 0,75 gramus šio narkotiko jam pakišo patys pareigūnai, atlikdami papildomą namų apžiūrą jau po jo sulaikymo.

Tačiau dėl antrojo atvejo, kai 3,5 gramai kokaino buvo aptikti jau po jo paleidimo iš suėmimo, M.Volkovas jau kaltino draugą. Esą šis prašęs trumpam priglausti šiuos neaiškius miltelius ir netrukus netikėtai mirė.

Dėl pastarojo epizodo į teismą liudyti iškviesti M.Volkovo vaikai pasakojo radę šį maišelį su milteliais tėvo, kuris ką tik buvo paleistas iš suėmimo, bet jam buvo uždrausta grįžti į namus, prašymu. Tik šis, liepdamas paieškoti jų po spinta, buvo linkęs teigti, kad maišelyje – prieskoniai. O su šiuo maišeliu vaikai sakė radę ir mažas svarstykles, tikėtina naudotas narkotikų dozėms sverti.

Ne mažiau iškalbingą radinį po to, kai teismas galiausiai panaikino po paleidimo į laisvę jam skirtą draudimą lankytis tėvų namuose, M.Volkovas teigia aptikęs ir pats. Tai buvo kruvini tėvo, kuris atvertus šią bylą teisme, taip pat pasimirė, rūbai.

Perduodant šią bylą teismui, teigta, kad M.Volkovas jo laukia nesuimtas ir todėl, kad ant velionės drabužių neaptikta jo kraujo pėdsakų, kaip nerasta ir jo paties drabužių. Be to, lig šiol jo biografija, nepaisant jau minėtos istorijos su gyvsidabriu, kurią buvusi sutuoktinė papasakojo ir iškviesta liudyti į teismą, buvo švari. Nors ši buvo linkusi prisiminti ir spontaniškus teisiamojo pykčio protrūkius, per kuriuos jis tada dar daužydavo tik puodelius į sieną.

Marius Volkovas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Intrigą sužlugdė ekspertai

Buvo kviečiamas liudyti į M.Volkovo teismą ir šio bendradarbis, besikeičiantis su juo automobiliu. Ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams jis buvo užsiminęs, kad M.Volkovas vartoja „žolę“. Tačiau teisme – kaltinamajam motinos nužudymu sėdint jam už nugaros, jau savo žodžių šis liudytojas išsigynė. Esą taip sakęs, neatlaikęs tyrėjos spaudimo.

Pats M.Volkovas, prieš duodamas teismui parodymus, atsivedė į vieną posėdį moterį, esą po tėvo mirties padėjusią jam tvarkyti namus ir aptikusią velionio kambario sekcijoje jau minėtus į gniužulą susuktus ir giliau užkištus marškinėlius bei kelnes su panašiomis į kraują dėmėmis. Ši moteris, kurią M.Volkovas pristatė teismui kaip būsimą žmoną, apklausta liudytoja, jo pasakojimą patvirtino.

Galiausiai ekspertai, ištyrę minėtus teisiamojo tėvo rūbus, konstatavo, kad ant jų – ne žmogaus kraujas.

Po šios išvados parodymus teismui galiausiai davęs M.Volkovas iš esmės teigė tą patį, ką ir ikiteisminio tyrimo metu – kad motiną, greičiausiai, nužudė tėvas, kuris tuo metu buvo labai suirzęs, nes nevartojo jam išrašytų vaistų. Tačiau iškalbingiausia M.Volkovo parodymų, duotų teismui, frazė buvo, kad jokio tikslo žudyti motinos jam nebuvo, nes ši ir taip sunkiai sirgo.

Prokuroro ir sesers pozicijos išsiskyrė

Prieš baigiamąsias šios sunkiai girgždančios bylos kalbas prokuroras perkvalifikavo M.Volkovui pareikštą kaltinimą dėl kokaino vartojimo į narkotikų platinimą nedideliais kiekiais, už ką gresia laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Remtasi ne tik teisiamojo vaikų, bet ir kai kurių klientų teisme duotais parodymais.

Už mamos nužudymą Baudžiamasis kodeksas grasina laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki 20-ies metų arba iki gyvos galvos.

Prokuroras šiandien pasiūlė įkalinti M.Volkovą, kuriam netrukus sukaks 43-eji, trylikai metų.

Nukentėjusiąja pripažinta netikra teisiamojo sesuo iš motinos pirmosios santuokos prašė M.Volkovui aukščiausios bausmės. Tačiau, ką ji turėjo galvoje – ar įkalinimą iki gyvos galvos, ar griežtesnę bausmę nei siūlė prokuroras, neaišku.

Ši JAV gyvenanti nukentėjusioji dalyvauja šiame teismo procese nuotoliniu būdu. Jokio ieškinio ji M.Volkovui nepareiškė. Teigė tik norinti žinoti tiesą. Ir neslėpė, kad ne tik turi pagrindo nepasitikėti broliu, bet ir jo bijoti.

Kitame teismo posėdyje, kuris numatytas po poros savaičių, baigiamąją kalbą sakys jau M.Volkovo advokatas bei planuojama suteikti teisę į paskutinį žodį pačiam teisiamajam.