Prieš dvejus metus ties M.K.Čiurlionio tiltu įvykusi avarija, per kurią žuvo Šarūno Motiejaičio sūnus, nuskambėjo per visą Lietuvą. Kas bandė sukeisti kaltinamuosius? Jeigu ne žuvusiojo tėvo atkaklumas, galėjo būti nuteisti nekalti žmonės.

Padėties absurdiškumas

"Kauno diena" apie šią neeilinę bylą rašė ne kartą. Šįkart pateikiame atvirą pokalbį Š.Motiejaičiu.

Iš karto po sūnaus žūties Š.Motiejaičiui kilo daugybė klausimų. Vyrui atrodė, kad tyrėjai pro pirštus žiūri į tragiškos avarijos tyrimą. Kaip paprastas žmogus, prislėgtas sūnaus netekties, Š.Motiejaitis buvo nustebęs – kodėl taip tiria, kaip taip gali būti.

Šiandien Š.Motiejaitis jau pats gali atsakyti į prieš tai jam kilusius klausimus. Susidūrimas su teisėsauga, juos įpareigojančiais įstatymais ir profesionali pagalba leido pasidaryti, deja, bet kraupią išvadą.

"Kaltininkui duodame beisbolo lazdą, nukentėjusiojo pusei surišame rankas, o teisėjai, kaip sekretoriatas, stebi, kas laimės", – taip Š.Motiejaitis vertina nukentėjusiojo padėtį mūsų šalies teisinėje sistemoje.

Kaltininkui duodame beisbolo lazdą, nukentėjusiojo pusei surišame rankas, o teisėjai, kaip sekretoriatas, stebi, kas laimės.

Prireikė dvejų metų, kad Š.Motiejaičio surinkti įrodymai būtų tinkamai ir nuosekliai pateikti, siekiant teisingumo. Labiausiai pirmą kartą su teisėsauga susidūrusį vyrą nustebino tai, kad kaltinamoji pusė byloje gali laisvai meluoti, o jo – nukentėjusiojo – reikalas paneigti melagingus faktus.

Dar vienas nustebinęs dalykas, kad, regis, nukentėjusiojo pusei atstovaujantis, kaltinimą valstybės vardu palaikantis prokuroras Baudžiamojo proceso kodeksu taip suvaržytas, kad kaltinamoji pusė gali šokdinti prokurorą kiek širdis geidžia.

Tėvo nušalinimas

Tragiška avarija įvyko 2014 m. sausio 30-osios vakarą. Į automobilį "Opel Astra" sukusį iš Karaliaus Mindaugo prospekto į kairę ties M.K.Čiurlionio tiltu rėžėsi nuo Šančių važiavęs "Mercedes-Benz". "Opel Astra" vairavusi Greta Labanauskaitė buvo sunkiai sužeista, kartu važiavęs 24 metų Eimantas Motiejaitis žuvo.

Pirmoji avarijos priežasties versija, kad kalta neseniai vairavimo teisę įgijusi mergina, nes nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio "Mercedes-Benz". Tuo metu sužadėtinio netekusi G.Labanauskaitė buvo gydoma nuo per avariją patirtų sunkių traumų.

Devynis mėnesius po nelaimės ir laikytasi tos versijos, kad kalta ji. Tačiau automobilių išsidėstymas po avarijos Š.Motiejaičiui kėlė įtarimų. Pagal nurodytus neva nedidelius automobilių greičius buvo aišku, kad meluojama. Jau po savaitės tėvo iniciatyva ant tyrėjų stalo gulėjo vaizdo įrašas, liudijantis, kad "Mercedes-Benz" lėkė milžinišku greičiu.

Tačiau Š.Motiejaičio iniciatyvos uždirbo jam nušalinimą nuo bylos devyniems mėnesiams. "Motyvuota tuo, kad siekiama lygių teisių ir nešališkumo. Apie kokias lygias teises galime kalbėti, kai aš sūnų praradau? Kažkas mano sūnų užmušė ir mes kalbame apie lygias teises. Mane jau sutrypė", – apribojimus dėstė Š.Motiejaitis.

Advokatės reveransai

Pernai Kauno apylinkės teismą pasiekė šios avarijos byla. Kaltinimai buvo pareikšti Dariui Vilūnui. Kaltinamojo ginti stojo garsi Kauno advokatė Aušra Ručienė. Bylos nagrinėjimą apylinkės teisme Š.Motiejaitis vadina cirku.

(Nuotraukoje – D. Vilūnas ir A. Ručienė)

"Kai jau surinkau dalį įrodymų ir atsirado poreikis ištirti tą mersedesą, prokuroras su tokiu prašymu kreipėsi į teismą. Tada D.Vilūno advokatė A.Ručienė paprieštaravo ir pareikalavo prokurorą nušalinti argumentuodama, kad jis yra subjektyvus", – prisiminė Š.Motiejaitis.

Sūnų palaidojusį tėvą pribloškė toks vertinimas. Norėdamas ištirti automobilį, kuriuo važiavo galimas tragedijos kaltininkas, prokuroras vadinamas subjektyviu. "Ir teismas rimtai svarsto tokį prašymą. Tai laimė, kad mums atstovauja puikūs advokatai", – dėkingumo neslėpė Š.Motiejaitis.

Gynėjai Aidas Mažeika, Laimutis Jankauskas, Gerutis Varanavičius pasiekė ne tik, kad būtų ištirtas automobilis. Jie pasiekė, kad ekspertai įvertintų vaizdo įrašą, kuriuo buvo patvirtintas savarankiškas tėvo atliktas tyrimas, kad "Mercedes-Benz" lėkė maždaug 160 km/val. greičiu.

Vis garsiau imta kalbėti apie tai, kad tragedijos dieną automobilį vairavo visai ne D.Vilūnas, greičiausiai jo bičiulis Arūnas Stiklioraitis. Šiame etape dar keisčiau pasirodė D.Vilūno gynėjos A.Ručienės pozicija nesutikti tirti A.Stiklioraičio seseriai priklausiusio "Mercedes-Benz".

"Jai turėjo būti naudinga ištirti automobilį, jeigu D.Vilūnas nekaltas. Automobilyje galėjo būti likę kraujo pėdsakų, DNR dalelių. O ji elgėsi atvirkščiai. Galima įtarti, kad taip elgiesi, jei reikia apginti ne D.Vilūną", – dėstė Š.Motiejaitis.

Šališkumo kartelė

Jau tada Š.Motiejaitis turėjo įrodymų, kad automobilį vairavo ne D.Vilūnas, o A.Stiklioraitis. Štai čia jis ir pamatė, kad tiesiog taip pateikti įrodymai, surinkti jo kaip nukentėjusiojo, nieko nereiškia. Š.Motiejaitis privalėjo susitaikyti, kad jo surinkta medžiaga tik labai atsargiai, įvilkta į tinkamą rūbą gali būti pateikta teismui ir prijungta prie bylos, idant netaptų šališka.

"Palyginkime kaltinamosios pusės teises. Kaltinamasis turi advokatą, kuris gali būti šališkas. O valstybės skirtas prokuroras, kuris atstovauja valstybei ir siekia teisingumo nukentėjusiojo arba nusikaltimo aukos atžvilgiu, kuris turi surinkti objektyvius įrodymus, ištirti nusikaltimą, tampa šališku dėl tyrimo", – lygino Š.Motiejaitis.

Ir tai ne vieninteliai dalykai, pribloškę Š.Motiejaitį. Kaip vieną skaudžiausių momentų vyras prisiminė, kai A.Ručienė su A.Stiklioraičiu teismo posėdžio metu aptarinėjo galimybę jį apkaltinti šmeižtu.

"Mano sūnus žuvo, vyksta teismo posėdis, aš žinau, turiu įrodymus, kas kaltas dėl namo sūnaus žūties, kurių iš manęs nepriima, ir advokatė su būsimu kaltinamuoju tariasi, ar nereiktų žuvusiojo artimųjų apkaltinti šmeižtu, – pauzės prireikė emocijoms nuslūgti. – Ar tai ne tyčiojimasis iš sūnaus netekusių tėvų? Aš manau, vis tiek turi būti žmogiškas padorumas."

Pasiekimai tikri

Bylos nagrinėjimą apylinkės teisme Š.Motiejaitis prisimena kaip blogą sapną. Vyras dėsto apie absurdą, kai posėdžio metu liudija A.Stiklioraitis. Tada daroma pertrauka. O esą teismo koridoriuje A.Stiklioraičio draugus konsultuoja A.Ručienė.

"Tai draudžia procesas. Ir nieko. Atėjome iki absurdo, kai atviru tekstu klausėme A.Ručienės, ką ji gina – D.Vilūną ar A.Stiklioraitį", – atviravo Š.Motiejaitis.

Takoskyra tarp to, ką gali kaltinamojo advokatai ir kaip supančiota nukentėjusiojo pusė, iki šiol žeidžia sūnų palaidojusį tėvą.

Vėliau cirkas persikėlė į Kauno apygardos teismą. Pasikeitė herojus – D.Vilūną šiemet pakeitė A.Stiklioraitis. 2014 m. datuotą įrašą socialiniuose tinkluose apie tai, kad iš karto po avarijos prie vietoje buvusių liudininkų priėjo prabangiomis mašinomis atvažiavę vyrukai ir liepė tylėti, nes vairuotojas neturi teisės vairuoti ir bus kitas vairuotojas, Š.Motiejaitis saugo iki šiol.

Dėl teisingumo

Š.Motiejaitis neslepia, kad kiekviename posėdyje iš naujo išgyvena sausio 30-osios vakarą atsiradusią tuštumą.

(Nuotraukoje – A. Stiklioraitis)

"Prieš, turiu sakyti galbūt, užmušdamas mano sūnų, A.Stiklioraitis jau turėjo visą sąrašą "nuopelnų". Ir esu priverstas grįžti prie mūsų teisinės sistemos, – pasakojo Š.Motiejaitis. –  30 ir daugiau nusižengimų Lietuvoje ir užsienyje, 4 mėnesiai iki tragedijos M.K.Čiurlionio gatvėje A.Stiklioraitis sukėlė avariją H. ir E.Minkovskių gatvėje. Nukentėjusysis du mėnesius buvo paniręs į komą, bet išsikapstė. A.Stiklioraičiui skirta bauda ir trejiems metams atimta teisė vairuoti. A.Stiklioraičiui skiriamos baudos, kurių jis nemoka, o išieškoti nėra iš ko, nes savo vardu jis nieko neturi. Iš esmės A.Stiklioraitis po kiekvieno nusižengimo lieka nenubaustas. Mano sūnus galėjo gyventi, jei į iki tol padarytus A.Stiklioraičio nusikaltimus nebūtų žiūrėta apeinant įstatymą. Visi puikiai supranta, kad linkęs nusikalsti žmogus viską daro ir gyvena taip, kad jo negalėtų nubausti. Išeina, kad nebaudžiamumas privedė prie mano sūnaus žūties. Tai jeigu niekas nieko nesieks, lieka klausimas: "Kas kitas?"

A.Ručienę domina tik klientai

"Kauno diena" pakalbino ir advokatę Aušrą Ručienę. Tiesa, teisininkė nenoriai kalbėjo apie avarijos bylą, dėdamasi, esą nieko nežinanti, kad dabar teisiamųjų suole sėdi A.Stiklioraitis.

– Jūs atstovavote Dariui Vilūnui avarijos byloje. Dabar byla nagrinėjama Kauno apygardos teisme, yra kitas kaltinamasis. Kaip vertinate susiklosčiusią situaciją?

– Situaciją galiu vertinti tik tokią, kokia ji buvo ir kokie buvo įrodymai tuomet, kai mano ginamasis buvo D.Vilūnas. Dabar situacijos vertinti negaliu, nes mano ginamojo atžvilgiu byla nutraukta.

– Nagrinėjant bylą apylinkės teisme kilo klausimų, ką jūs ginate – D.Vilūną ar A.Stiklioraitį.

– O kodėl jūs klausiate apie A.Stiklioraitį? Kodėl aš galiu ginti A.Stiklioraitį? Nelabai supratau klausimą, pirmą kartą girdžiu. Miela žurnaliste, Diana, juk jus dabar pati šitą klausimą sugalvojote. Aš gyniau D.Vilūną ir vertinau įrodymus. Tuomet jau sakiau, kad jis nekaltas dėl įvykio. O Stiklioraitis, Laužaitis manęs nedomina, kol jie nėra mano klientai. Jūs turite atskirti pletkus.

– Aš galiu paklausti.

– Tai žinote, kiek man visko prikalba ir apie žurnalistus, ir apie dienraščius. Visi juk esame protingi. Visi pyksta, kai byla neina tokia linkme, kokia jie tikisi.

– Žūsta žmogus ir niekas nekaltas?

– Matote, yra du vairuotojai, ir teismas turi priimti sprendimą.

– Tačiau iš karto kalbėta, kad greičiausiai ne D.Vilūnas vairavo automobilį.

– Va, matote, jūs vadovaujatės kalbomis.

– Aš žurnalistė, todėl klausiu.

– Kalbos kalbomis. Kalbėta ir kad mergina kalta, kad ji galėjo praleisti. Bet tai tik kalbos, o kas kokiu greičiu važiavo, yra specialisto išvados, kurias turi vertinti.

– Jūsų ginamasis sakė, kad jis vairavo?

– Žinoma.

– Ir jūs tikėjote?

– Žinoma. Aš negaliu netikėti savo ginamuoju. Man nekilo jokių abejonių ir tuo metu nebuvo jokių įrodymų, kad buvo kitaip. Aš esu teisininkė ir turiu vadovautis įstatymu. Daugiau į bylą aš nelendu.

– Ir jūs nežinote, kad dabar A.Stiklioraitis yra kaltinamasis?

– Kaip tai kaltinamasis? A.Stiklioraičiui kaltinimai pareikšti? Na, pareikšti tai pareikšti. Bet aš to nežinau.

– Ir neskaitėte spaudoje apie tai?

– Neskaitau, ypač kas susiję su kriminalinėmis bylomis, nes neturiu tam laiko. Manęs A.Stiklioraitis nedomina, nes jis nėra mano klientas.

– Ar jums teko su juo bendrauti?

– Ne. Aš jį mačiau. Bet žinote kiek aš matau liudytojų, nukentėjusiųjų ir t.t. per dieną?

– O su liudytojais teismuose bendraujate...

– Aš bendraju tiek, kiek…

– Jus matė bendraujant su A.Stiklioraičio draugais.

– Jeigu aš ėjau ir vienu liftu nusileidome, tai čia yra bendravimas? Jūs, Diana, neinate į liftą, kai yra svetimų žmonių?

– Einu. Bet mažai važinėju.

– Aš visą laiką važinėju liftu, nes vaikštau su aukštakulniais. Kuo daugiau stengiuosi naudotis liftais ir automobiliais.