Apgaulės internete

„Pernai per vienuolika mėnesių užfiksavome 347 vagystes, o šiemet jų buvo 280“, – sakė komisariato vadovas.

A. Chraminas tvirtino, kad tam įtakos turėjo saugių bendruomenių kūrimas, vaizdo kamerų įdiegimas. Kartu jis ragino gyventojus neprarasti budrumo.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas taip pat pabrėžė, kad vienas svarbiausių saugumo faktorių – savivaldybės, vietos bendruomenių ir policijos bendradarbiavimas, ypač saugios kaimynystės modelio įgyvendinimas.

Tarpušvenčiu policija gavo kelis pranešimus apie turtinio pobūdžio nusikaltimus, tačiau tarp jų nebuvo nė vieno apiplėšimo – dominavo žinutės apie apgaulingus pasiūlymus internete.

Aleksejus Chraminas (kairėje) ir Valerijus Makūnas (dešinėje) / Kauno rajono bendruomenės feisbuko nuotr.

Nukenčia dėl budrumo stokos

Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Bendruomenės pareigūnų veiklos skyriaus pareigūnas Linas Rudis įvardino kelis atvejus, kai gyventojai nukenčia dėl nepakankamo budrumo.

Pasak jo, žmonės dažnai netenka pinigų internetu pirkdami mažesne kaina reklamuojamą prekę ir pervesdami avansą, ko nereikėtų daryti. Tačiau apsigauti galima ir pačiam neinicijavus pirkimo: programišiai  išsiunčia į išmaniuosiuose telefonuose esančias programėles „Smart ID“ arba „Mobile ID“ patvirtinimo užklausas, kurios, žmogui suvedus prisijungimo kodą, leidžia nusikaltėliams užvaldyti banko sąskaitas. Šių programėlių vartotojai turėtų išlikti budrūs ir nesuvedinėti savo prisijungimo duomenų, jei patys nesijungia prie internetinės bankininkystės paskyros.

Prašo padiktuoti duomenis

Žinomi ir atvejai, kai sukčiai prisistato tam tikros bendrovės darbuotojais ir paprašo padiktuoti asmens kodą, adresą, kitus duomenis. Vėliau šie duomenys leidžia apgavikams kito asmens vardu paimti paskolą.

A. Chramino teigimu, jei žmogus pats skambina komunikacijų bendrovėms, bankams, savo atpažinimo duomenis gali ir pasakyti, nes be jų operatorius negalės padėti. Vis dėlto  reikėtų būti atsargiems sulaukus skambučio iš nežinomo numerio.

Kur sutelkti dėmesį?

Pagrindinė apsauga nuo būsto vagysčių – signalizacija ir judesio davikliai.

Šios technologijos gali sustabdyti įsilaužėlius, tačiau verta prisiminti ir įprastas priemones: išvažiuojant iš gyvenamosios vietos, reikėtų įsitikinti ar užrakintos durys, uždaryti  langai, lauke nepalikti vertingi daiktai.

Įsigaliojus karantinui ir išpopuliarėjus internetinei prekybai, žmonės prekes atsiima paštomatuose, tačiau skubėdami neretai palieka vertingus daiktus matomose automobilio vietose arba pamiršta juos užrakinti, taip suteikdami galimybių piktadariams.

Pataria nesprogdinti petardų

Šventiniu laikotarpiu neišvengta iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai. Daugiau nei įprastai gauta pranešimų dėl viešosios tvarkos pažeidimų. Gyventojai nesilaikė karantino nurodymų, būriavosi, kartu šventė.  Rinkūnų kaime chuliganai susprogdino biotualetą.

„Kalbant apie šventinį laikotarpį, svarbu ir tai, kad jaunimas nesprogdintų petardų“, – kalbėjo  L. Rudis.

Nesilaikant saugaus elgesio su fejerverkais taisyklių, dėl kurių gali kilti gaisras ar sprogimas, numatyta bauda nuo 20 iki 70 eurų, o įstaigų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų. Blogiausia, kai dėl sprogimų sužalojami žmonės.