Milijono eurų iššvaistymų kaltinamas buvęs Kraujo donorystės centro vadovas Artūras Jonas Venslauskas į savo dienotvarkę įtraukė dar vienos baudžiamosios bylos nagrinėjimą. Jis kaltinamas turto iššvaistymu ir apgaulingu apskaitos vedimu.

Gerai nusiteikęs kaltinamasis šiandien juokėsi, kad teismai tapo daugiau nei jo antraisiais namais. A.J.Venslauskas teigia net bylų skaičių pametęs. „Gal dešimt. Viena – Vilniuje apeliaciniame, kitos – Kauno apylinkės teisme, nagrinėjamos apskųstos sutartys“, – pečiais truktelėjo buvęs Kauno donorystės centro direktorius.

Tačiau trečiadienį Kauno apygardos teismui nepavyko atversti milijono eurų iššvaistymo bylos, nes posėdyje nepasirodė A.J.Venslausko gynėjas.

Kaltinamajame akte teigiama, kad A.J.Venslauskas 2009-2011 m., būdamas Kraujo donorystės centro direktoriumi, siekdamas iššvaistyti bendrovės turtą, pasirašė sutartis su Kipro bendrove dėl informacinės technologinės programos įdiegimo ir programinės įrangos palaikymo, sumokėjo 715 500 eurų grynais, tačiau jokia sutarta įranga diegiama nebuvo.

Be to, jis pasirašė sutartį dėl medicininės įrangos – šaldymo kambario – pirkimo. Sumokėjo 303 110 eurų, nors realiai tokio įrenginio kaina galėjo būti ne daugiau 13 467 eurų.

Jis kaltinamas ir tuo, kad avansinėse apyskaitose nurodė, jog komandiruotės išlaidoms buvo panaudota 182 069 litų, bet nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad patirtos komandiruočių sąnaudos yra pajamoms uždirbti ir ekonominei naudai gauti.

A.J. Venslauskas kaltinamas ir tuo, kad 2010 m. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą.

„Sumoki milijoną, o kažkas įvertina, kad tai galėjo kainuoti 40 tūkst. Čia kaip pavyzdys, bet taip yra“, – kaltinimuose pateiktus skaičius vertino A.J.Venslauskas.

Kita Kauno apygardos teisme nagrinėta byla A.J.Venslauskui baigėsi palankiai. Jis buvo išteisintas dėl turto pasisavinimo.

A.J.Venslauskas į tyrėjų akiratį pakliuvo dėl dviejų automobilių pardavimo 2012–2013 metais. Jis už 44 tūkst. litų Edvardui Brazauskui pardavė automobilius „Mercedes-Benz Vito“ ir „Škoda Octavia“, tačiau pinigai kasoje neatsidūrė.

Prokurorai kaunietį kaltino šių pinigų pasisavinimu, tačiau jis kaltės niekada nepripažino.

A.J.Venslauskas visada aiškino, kad transporto priemonės yra registruotos „Regitroje“ ir tebėra Kraujo donorystės centro nuosavybė, todėl joks nuotolis centrui nebuvo padarytas. Kaltintojai laikėsi pozicijos, kad registracija dar nėra nuosavybės įrodymas.

A.J.Venslausko išteisinimą prokurorai apskundė Apeliaciniams teismui.

Kauno apygardos teismas yra pripažinęs, kad Kraujo donorystės centro bankrotas buvo tyčinis.