Tai BNS ketvirtadienį sakė tyrimą dėl vaikų pagrobimo bei pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną kontroliuojanti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-asis skyriaus prokurorė Gitana Kaupė.

„Mes turim planų pabaigti ikiteisminį tyrimą. Kaip mums pasiseks, matysim. Yra visos sąlygos pabaigti baudžiamuoju įsakymu – nesunkūs nusikaltimai, asmenys neteisti, kaltę pripažįsta“, – BNS sakė prokurorė. M. Vilčinskas anksčiau buvo teistas, tačiau teistumai seniai išnyko ir jis laikomas neteistu.

Prokurorui surašius pareiškimą dėl tyrimo pabaigimo baudžiamuoju įsakymu, jis perduodamas teismui, kuris rašytine tvarka išnagrinėja ir priima sprendimą. Šis gali būti skundžiamas.

Baudžiamasis įsakymas savo galia prilygsta nuosprendžiui.

Prokurorė Kauno apygardos teismo per posėdį ketvirtadienį prašė palikti galioti M. Vilčinskui paskirtą suėmimą, nes jo skyrimo pagrindai nėra išnykę. Pagal teismo sprendimą M. Vilčinskas yra suimtas iki rugsėjo 2 dienos. Iki šio termino prokurorė G. Kaupė planuoja baigti tyrimą.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kaip skelbė BNS, Kauno apygardos teismas išnagrinėjo savo vaikų pagrobimu ir pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną įtariamo M. Vilčinsko skundą dėl jam paskirto kardomojo suėmimo, sprendimą skelbs kiek vėliau ketvirtadienį.

M. Vilčinskas posėdyje nedalyvavo, jo dalyvavimas skundo svarstyme nėra privalomas. Posėdyje dalyvavo tik prokurorė ir gynėja, BNS pranešė teismo atstovė Milda Kryžė.

Rugpjūčio 17 dieną teismui skundą dėl suėmimo pateikęs M. Vilčinskas prašo panaikinti suėmimą ir skirti bet kokią kitą švelnesnę kardomąją priemonę.

M. Vilčinskui mėnesio trukmės suėmimą teismas skyrė rugpjūčio 2 dieną, jo sutuoktinė Inga Vilčinskienė buvo suimta devynioms paroms. Moteris iš suėmimo buvo paleista rugpjūčio 9 dieną, pasibaigus kardomosios priemonės laikotarpiui.

Teismas jai paskyrė intensyvią priežiūrą – iki lapkričio 9-osios įpareigojo dėvėti vadinamą apykoję, taip pat  būti namų zonoje nuo 17 valandos vakaro iki 9 valandos ryto.

Trys 5, 7 ir 9 metų amžiaus vaikai, kuriuos liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, buvo surasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima greičiausiai ketino kirsti sieną.

Yra visos sąlygos pabaigti baudžiamuoju įsakymu – nesunkūs nusikaltimai, asmenys neteisti, kaltę pripažįsta.

Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.

Vaikai iš šeimos buvo paimti birželį. Kaip skelbta, jie nelankė mokyklos, neturėjo asmens dokumentų, nesilankė pas gydytojus, šeima nepriėmė siūlomos pagalbos.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla yra įvardijęs, kad ieškant vaikų buvo dirbama su visuomenės grupe, pasivadinusia „suverenais“. Valstybės saugumo departamentas yra skelbęs, kad ši grupė vadovaujasi „valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija“.

Pagal Baudžiamąjį kodeksą, tėvas, motina ar artimasis giminaitis, pagrobęs savo ar savo artimųjų vaiką iš vaikų įstaigos arba asmens, pas kurį vaikas teisėtai gyveno, gali būti baudžiamas viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.