Dabar nėra tos valandos žiniasklaidoje, kad nebūtų keltas klausimas- o kaip maniakui buvo sukruvintas snukis, ar ne per smarkiai perbloškė ant žemės, ar ne grubūs sulaikytojai, gal reikėjo bučiiniais užkutenti, gal padus geriau reikėjo kutenti, būtų pats atsidavęs antrankiams. Nu paklausai tokių debiliškų kalbų ir norisi sušukti- ei lietuvi, ar jau visai pametei orientyrus. Štai prieš valandą policijos vadas mekena, kad gal ir nebus baudžiami šaunūs vaikinai sulaikę maniaką, nes jie, girdi, padėjo sulaikyti, įsivaizduojat, ne sulaikė, o padėjo sulaikyti. Eina sau, kur nusiridenom, meluoja net policijos vadas.

Vot štai dabar darbo turės visokie komentatoriai po straipsniais, visokie Rūteniai ir panašūs sofos išminčiai, o juk reikalas yra paprastų paprasčiausias- nepilnoje šeimoje išbujojęs peniūkšlis savo gyvenimą laiko aukščiau kitų, darbo nesieškojo, prisiplakęs mužikėlis iš Žigaičių norėjo lengvai ir šiltai bei be rūpesčių gyventi, o kai buvo parodytos durys von, tai ir prasimušė agresija. Dabar narve sėdėdamas dar nutaiso kreivą šypseną, nes žino, jog gyvens šiltai, pavalgęs ir augins savo lašiniu, apipintas rūpesčiu ir globa. Kam čia kas neaišku.