Vidinė apyvarta

Kauno teisėsaugininkai neslepia, kad didelė dalis šešėlinės prekybos klesti turgavietėse. Tai, kad čia daug prekiautojų lenkiškos kilmės mėsą pervardija lietuviška, regis, jau nieko nestebina. Tačiau net ir lenkišką mėsą perkančios didelės įmonės, o iš jų perperkančios ir realizuojančios mažesnės, vengia mokėti PVM.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba nuo metų pradžios kartu su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Maisto ir veterinarinės tarnybos atstovais yra atlikę ne vieną patikrinimą.

"Net ir vėliau surengus pakartotinį reidą, tose pačiose vietose nustatyti tie patys pažeidimai. Sunkiai atsiverčia į legalumą. Nenori prekybininkai rodyti savo pardavimo rezultatų", – situaciją įvertino FNTT Kauno apygardos valdybos viršininkas Alvydas Packevičius.

Pasak jo, lietuviams trūksta pilietiškumo ir suvokimo, kaip ir kam naudojami valstybės surinkti mokesčiai. "Dažnai kalbama apie socialinius rūpesčius, pensijas. O ar pagalvoja, iš ko viskas gaunama? Vienas dalykas, kai darome sau, o visiškai kitkas išeina, kai turime kažką daryti valstybei. Turėtų būti daugiau pilietiškumo, suvokimo, kad tai, ką atiduodame valstybei, sugrįš kitomis formomis. Jei sau į kišenę įsidedu ir sau iš kišenės išsiimu – tai vadinamoji vidinė apyvarta. Tokiu atveju ir pensija, ir lėšos sveikatos apsaugai lieka toje pačioje kišenėje", – dėstė A.Packevičius.

Kaltės nepripažįsta

Kaip šešėlinės prekybos turgavietėje iliustracija galėtų būti Kauno apylinkės teismą pasiekusi bendrovės "ZanavykasLT" baudžiamoji byla. Kaltinimai sukčiavimu, apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų pateikimu, neteisėtu praturtėjimu pareikšti bendrovės direktoriui Gediminui Paulavičiui. Teisėsaugos skaičiavimu per 2011–2012 m. nuo valstybės nuslėpta beveik 37 tūkst. PVM.

Teisme G.Paulavičius bandė apsimesti, kad esą nesupranta, iš kur šis skaičius. Esą per kone ketverius metus trukusį ikiteisminį tyrimą, jis nesusipažino su byloje esančia medžiaga. Visi dokumentai, kompiuteriai – viskas paimta teisėsaugos. Direktorius aiškino net negalintis pasitikslinti duomenų apie 2011 m.

Žaliakalnio turgavietėje karaliavusios bendrovės "ZanavykasLT" nebėra. Kauno apygardos teismo nutartimi bendrovei 2014 m. rugsėjį iškelta bankroto byla. 2015 m. gruodį priimta nutartis įmonę išregistruoti.

Visiems nauda

Dabar G.Paulavičiui teks atsakyti už 2011–2012 m. atliktus verslo viražus. Kaltinamajame akte teigiama, kad bendrovė iš Lenkijos firmos be apskaitos dokumentų įgijo daugiau nei 93 tūkst. kg kiaulienos skerdienos už maždaug 175 tūkst. eurų (anuomet 604 tūkst. litų).

Šios kiaulienos įgijimo neapskaitė bendrovės "Zanavykas LT" buhalteriniuose dokumentuose. Iš lenkų įgytą kiaulieną bendrovė pardavė tyrimo nenustatytiems asmenims. Neatmetama, kad didžioji dalis lenkiškos neapskaitytos kiaulienos buvo parduodama būtent Žaliakalnio turgavietėje, esančioje Zanavykų gatvėje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugybė liudytojų. Liudijo ir mėsą iš "ZanavykasLT" ėmę ir ją pardavinėję, o paskui atsiskaitydavę turgaus prekiautojai.

"Tokiai stambiai įmonei kaip "ZanavykasLT", kuri jau ir taip yra PVM mokėtojas, buvo naudinga nerodyti sumų. Iš jų tą mėsą pirko dažniausiai pagal verslo liudijimą arba individualiai dirbantys žmonės. Jiems taip pat naudinga nerodyti visų buhalterinių operacijų", – dėstė ikiteisminiam tyrimui vadovavęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Ovidijus Vasiliauskas.

Skolino įmonei

Ikiteisminis tyrimas dėl šešėlinės prekybos kiaulienos skerdiena atskleidė dar vieną, kaip įtariama, direktoriaus aferą. Pasak prokuroro, vieną neteisėtą veiką norėdamas pridengti kita, padarė kelias nusikalstamas veikas. Kaltinime įrašytas neteisėtas praturtėjimas.

"Pagal dokumentus galima numanyti, kad direktorius įmonei suteikia paskolą. Direktorius, matyt, nepasiskaičiavo, kiek gali turėti deklaruotų pinigų. Jis buvo pasiėmęs paskolą iš banko. Įformino beveik 0,5 mln. paskolą įmonei, kadangi reikėjo sumokėti už mėsą. Viskas grįsta juodais pinigėliais, baltų, kaip sakoma, nėra", – pastebėjo prokuroras.

Teisėsauga pastebėjo, kad tokia schema įprastai taikoma, kai bandoma sudaryti įspūdį, jog realiai bendrovė tuos pinigus turėjo, tačiau buhalteriškai jų nematyti.

Bendrovės "ZanavykasLT" direktorius atmetė ir kaltinimus neteisėtu praturtėjimu. Esą bendrovei jis paskolinęs 500 tūkst. litų. Tai buvę jo asmenines lėšos, o 350 tūkst. jis esą pasiskolino iš fizinių asmenų. Tačiau G.Paulavičius teisėsaugai negalėjo paaiškinti, kodėl iš įmonei paskolintų lėšų buvo apmokėtos bendrovės "ZanavykasLT" išlaidos iki 2012 m. gegužės 15 d. ir ta pati data nurodyta paskolos sutartyje.

Papildytas tyrimas

G.Paulavičiaus bylą Kauno apylinkės teismas atvers ne anksčiau kaip už trijų mėnesių. Toks terminas nustatytas prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Pirmojo posėdžio metu G.Paulavičiaus advokatas Ruslanas Mazurovas nurodė teismui, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai.

Gynyba buvo pateikusi prokuratūrai prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Per visą tyrimo laiką atsakymo nesulaukė.

"Tik kartu su atsisakymu nagrinėti skundą buvo įteiktas kaltinamasis aktas. Tuo buvo atimta galimybė skųsti prokuroro veiksmus įstatymo numatyta tvarka", – aiškino advokatas.