Išsigando dėl vaikų
"Darbo buvo labai daug, dirbo net 20 brigadų, šiai nakčiai buvome atrinkę labiausiai patyrusį personalą", – pasakojo Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties pamainos vyresnioji gydytoja.
Kol kas neatsiejamas švenčių atributas – alkoholis – lydėjo daugybę atvejų, kai kauniečiams šventinę naktį prireikė skubios medikų pagalbos.
Vaikų globos namų Partizanų g. budinčioji medikus iškvietė bandydama gelbėti greičiausiai nuo alkoholio apsvaigusius nepilnamečius.
Apie 2:20 val. pranešta, kad du iš šešių yra nesąmoningi. Atvykę medikai rado tik vieną apsinuodijusį šešiolikmetį, jis pristatytas į ligoninę. Kiti penki nepilnamečiai jau buvo pasprukę. Buvo gėda arba taip norėjo išvengti nemalonumų.
Krito ir mušėsi
Nesaikingą šventimą lydėjo ir skaudžios traumos. Vieni nuo alkoholio apsvaigę kauniečiai susižalojo namuose, pavyzdžiui, nukrito nuo laiptų, o kai kurie įsivėlė į muštynes. Tokios įsiplieskė naktiniame klube "Gargaras" Raudondvario plente. Čia medikai važiavo padėti dviem sumuštiems žmonėms.
Iš karto po vidurnakčio į Kauno klinikas išvežtas 48 metų vyras, kuriam petarda sužalojo akis ir ranką. Kita sprogusi petarda moteriai prie namų apdegino blauzdą.
Po 1 val. nakties medikai sulaukė iškvietimų ir dėl sergančių kauniečių. Vieniems pakilo kraujo spaudimas, kiti sunerimo dėl stipraus karščiavimo.
Ištiko klinikinė mirtis
Viešose vietose vykusių renginių dalyviams gydytojų pagalbos neprireikė. Rotušės aikštėje budėjęs ekipažas galėjo ramiau atsidusti.
Tačiau 2016 metų išvakarėse budėjusiems medikams teko ir ekstremalus išbandymas. Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties gydytoja Aušra Vaikšnoraitė, stebint pilnutėlei Kauno sporto halei, atgaivino vyrą, kurį buvo ištikusi klinikinė mirtis.
Nemačiau nieko aplinkui, tik eidama išgirdau lyg šniokščiant bangą – tai buvo salėje sėdinčių žmonių plojimai!
"Teko ne kartą teikti pagalbą labai sunkiems ligoniams, gaivinti žmones, ištiktus klinikinės mirties ir namuose, ir viešose vietose, tačiau atvejis Sporto halėje buvo tikrai išskirtinis", – pasakojo A.Vaikšnoraitė.
Jau nuo iškvietimo pradžios medikai žinojo, kad nebus lengva. "Tai kas, kad puikiai išmanai, ką reikia daryti, bet minios faktorius, paciento būklės rimtumas ir dar daugybė kitokių dalykų kėlė nemažą nerimą. Jausmas, įbėgus į salę, buvo neapsakomas", – kalbėjo gydytoja.
Jai su kolegomis reikėjo ne tik perimti paciento gaivinimą, atiduoti visas jėgas kovojant už jo gyvybę, bet ir suvaldyti smalsuolius, laidančius komentarus.
"Pamenu, kaip dirbome, kaip atsirado vilties pradėjus plakti širdžiai, kaip rengėmės vežti iš salės atgaivintą žmogų. Nemačiau nieko aplinkui, tik eidama išgirdau lyg šniokščiant bangą – tai buvo salėje sėdinčių žmonių plojimai! To aš nepamiršiu niekada", – įspūdžiais dalijosi A.Vaikšnoraitė ir pridūrė, kad neapsakomos pagarbos verti tie žmonės, kurie staigiai sureagavo ir pradėjo gaivinti klinikinės mirties ištiktą žmogų.
Naujausi komentarai