Vokietiją siaubę Kauno vagys palikti laisvėje, nors ten įkliuvęs jų bendras įkalintas

Oficialiai – sėkmingi verslininkai

Kaip jau rašyta, šios nusikalstamos grupuotės, pagrobusios Vokietijoje vienuolika didelės vertės automobilių, subūrimu kaltinti policijos operatyvininkų su agurkiniais siejami 39-erių Rytis Sadauskas bei metais jaunesnis Tomas Kurmilavičius.

Jie kaltinti ne tik suradę asmenis, sutinkančius vykdyti tokias nusikalstamas veikas, bet ir parengę šių vykdymo planą bei paskirstę vaidmenis, sau prisiimdami bendrininkų kelionių į Vokietiją finansavimą ir pragyvenimo ten, kol bus įvykdytas užsakymas, išlaidas. O tuo pačiu – ir jų aprūpinimą vagiamų automobilių užvedimui reikalinga įranga.

T.Kurmilavičius, pravarde Kurmis, prisistatė teismui vienos UAB pardavimų vadovu. R.Sadauskas, kurio pravardė – Ričiukas, teigė, kad vadovauja trims kompanijoms Anglijoje. Esą viena iš jų, kaip girtasi televizijos laidoje, skirtoje sėkmingiems emigrantams, – asmens sargybinių įmonė, teikianti paslaugas ne tik turtuoliams šios šalies verslininkams bei žinomiems žmonėms, bet ir kriminalinio pasaulio veikėjams.

R.Sadauskas/Vilmanto Raupelio nuotr.

Vienas sutiko bendradarbiauti

Kaltinimai R.Sadauskui ir T.Kurmilavičiui rėmėsi vieno jų bendrininko, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, nes sutiko bendradarbiauti su teisėsauga, parodymais.

Anot šio liudytojo, kartu su organizatoriais prieš teismą stojusio 50-mečio Dainiaus Miklušio, pravarde Dainiukas, vaidmuo buvo ieškoti ir pagrobti vadeivų užsakyto modelio automobilius. Ir šiuos paslėpti specialiai šiuo tikslu išsinuomotame garaže-bunkeryje.

Dar vienas šios grupuotės narys – Mantas Putrūnas, pravarde Kaltukas, kurio vaidmuo buvo perdaryti paslėpto grobio identifikavimo numerius, buvo sulaikytas Vokietijos policijos neblaivus prie vieno pavogto automobilio vairo. Ir stojo dėl to prieš Vokietijos teismą, kuris skyrė jam laisvės atėmimo bausmę.

T.Kurmilavičius su D.Miklušiu, kaip ir 59-erių Juozas Jančaitis, kuris nepriklausė šiai grupuotei – buvo tik epizodinis jos bendrininkas, buvo sulaikyti Lietuvoje, todėl ir buvo teisiami pagal mūsų šalies įstatymus.

J.Jančaičio funkcija buvo užkelti kelionei į Lietuvą paruoštus automobilius ant autovežių ir juos pargabenti. Autovežių užsakymas, kaip ir grobio realizavimas Kauno automobilių turguje klientams iš Rusijos bei Kazachijos, buvo jau kito šios grupuotės nario – Evaldo Karaliaus funkcija. Šis į Lietuvą iš Norvegijos, kurioje buvo sulaikytas pagal Europos arešto orderį, buvo pargabentas tik 2017-ųjų vasarą. Todėl buvo teisiamas atskirai.

Grobis nerastas, ieškinių nėra

R.Sadausko bei T.Kurmilavičiaus suburta grupuotė kaltinta per kelias 2012-ųjų sausio naktis pagrobus Vokietijos Krefeldo bei Gelderno miestuose šešis „Volkswagen“ modelio automobilius. O per vieną tų pačių metų liepos naktį Diuseldorfe – tris BMW.

Visi jie dienos metu buvo nusižiūrėti nuosavų namų kvartaluose. Vėliau jų duomenys ir kėbulų numeriai buvo perduoti Lietuvoje šios informacijos laukusiam T.Kurmilavičiui – kad pastarasis organizuotų netikrų dokumentų pagaminimą. M.Putrūnui perdarius jų kėbulo numerius bei pakeitus spyneles, grobis trimis autovežiais pargabentas į Lietuvą. Ir E.Karaliui per du-tris mėnesius realizavus jį Kauno automobilių turguje, gautas pelnas pasidalintas R.Sadausko bei T.Kurmilavičiaus nurodytomis dalimis, kurių teisėsaugininkams nustatyti nepavyko.

T.Kurmilavičius/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iš pavogtų automobilių pavyko rasti tik vieną „VW Golf“ – šalia turgaus esančioje automobilių saugojimo-pardavimo aikštelėje.

Pavogtų automobilių savininkų nuostolius kompensavo Vokietijos draudimo firmos. Jokių ieškinių Lietuvoje teisiamiesiems kaltinamiesiems šiomis vagystėmis jos nepareiškė.

Raitėsi kaip unguriai

Stojęs prieš teismą D.Miklušis prisipažino tik dalyvavęs vagystėse su jau minėtu grupuotės nariu, sutikusiu bendradarbiauti su teisėsauga. Ir esą šio iniciatyva, už ką šis jam sumokėjęs 100 eurų.

J.Jančaitis tikino esą tik po metų sužinojęs, kad automobiliai, kuriuos jo buvo paprašyti pargabenti į Lietuvą, yra vogti.

T.Kurmilavičius prisipažino tik parūpindavęs suklastotus dokumentus – esą per pažįstamą iš Anglijos. Ir taip pat tikino tai daręs sutikusiojo bendradarbiauti su teisėsauga bendrininko iniciatyva, už ką jam buvo sumokėta 2 tūkst. svarų.

R.Sadauskas savo kaltės nepripažino ir tikino, kad jo vienintelė sąsaja su šia byla – tas pats nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas asmuo, kurį jis pažįsta tik todėl, kad abu vienu metu buvo laikomi Tardymo izoliatoriuje. Tačiau esą apie jo pasakojamus nusikaltimus Vokietijoje nieko nežino.

Skydu tapo ilgas procesas

Už didelės vertės turto vagystę, kuo kaltinama minėta ketveriukė, Lietuvos įstatymai numato laisvės atėmimą iki aštuonerių metų.

Kauno apylinkės teisme šią bylą nagrinėjęs teisėjas Raimundas Mikšta 2018-ųjų balandį konstatavo, kad įrodymų, jog ji padarė inkriminuotus nusikaltimus, pakanka.

Tačiau skyrė teisiamiesiems bausmes, mažesnės už grėsusios vidurkį. Atsižvelgta į tai, kad nuo inkriminuojamų nusikaltimų iki nuosprendžio praėjo net šešeri metai. Ir tiek laiko buvo ne tik suvaržyta kaltinamųjų laisvė, bet jie turėjo patirti ir kitus nepatogumus, tarp šių – ir netikrumą dėl savo ateities.

Tačiau, kodėl R.Sadauskui bei T.Kurmilavičiui, kaltintiems šių nusikaltimų organizavimu, skirta tokia pati bausmė, kaip ir D.Miklušiui, – laisvės atėmimas ketveriems metams, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams ir įpareigojant nuo 23 iki 6 val būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu (belieka priminti, kad visi automobiliai buvo pavogti naktį) ar mokslu, R.Mikšta tada žiniasklaidai nepaaiškino. Tačiau akcentavo, kad skirtos bausmės atidėtos maksimaliam trejų metų laikotarpiui.

J.Jančaičiui buvo skirtas dvejų metų laisvės atėmimas, atidedant bausmę tokiam pačiam laikotarpiui.

Pasiektas antirekordas?

„Absurdas!“ – taip R.Mikštos nuosprendį tada įvertino R.Sadauskas. D.Miklušis taip pat teigė, kad jį skųs. J.Jančaitis sakė, kad ne. Tik T.Kurmilavičiaus, labiausiai iš visų teisiamųjų slėpęs savo veidą, įvertino jo pripažinimą kaltu iškalbinga tyla.

Kauno apylinkės teismo nuosprendį apskundė kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gabija Večerinskienė, prašiusi R.Sadauskui ir T.Kurmilavičiui septynerių metų įkalinimo, D.Miklušiui – šešerių, o J.Jančaičiui – trejų metų laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams.

J.Jančaitis (kairėje) ir D.Miklušis (viduryje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Iš nuteistųjų Kauno apygardos teismui apsiskundė tik R.Sadauskas ir D.Miklušis, prašę juos išteisinti.

Išnagrinėjus šiuos skundus pirmą kartą ir jau išėjus priimti sprendimo, netikėtai susirgo juos nagrinėjusios pirmosios teisėjų kolegijos pirmininkas. Iš pradžių laukta, kol jis pasveiks, bet tai užtrukus, teko sudaryti naują kolegiją ir pradėti skundų nagrinėjimą iš naujo.

Dėl šių aplinkybių sprendimas dėl apskųsto minėto Kauno apylinkės teismo nuosprendžio paskelbtas tik už vienerių metų ir penkių mėnesių po skundų gavimo. Kai tuo tarpu, bylos nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme užtruko vienerius metus ir tris mėnesius.

Kaltinimų sumažėjo, bausmė – ne

Galiausiai šiandien sprendimą dėl prokurorės G.Večerinskienės bei nuteistųjų R.Sadausko ir D.Miklušio skundų paskelbė naujoji Kauno apygardos teismo teisėjų Jūratės Jakubonienės, Daivos Jankauskienės ir Algirdo Remeikos kolegija.

Ji prokurorės ir R.Sadausko skundus atmetė. O D.Miklušio advokato Vygaudo Molio skundą patenkino iš dalies, pašalindama iš Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kad D.Miklušis dalyvavo automobilių BMW vagystėse.

Tačiau bausmė, pašalinus tai iš kaltinimo, jam nesumažinta.

Ši nutartis, o tuo pačiu ir šiek tiek pakoreguotas minėtas nuosprendis, įsigaliojo nuo jos paskelbimo.

Jos išklausyti šiandien į Kauno apygardos teismą išdrįso atvykti tik du iš nuteistųjų – R.Sadauskas ir J.Jančaitis.