Gyvybės kaina – 3 tūkst. eurų

Vos keturių klasių išsilavinimą turinčio, tačiau jau du kartus – už vagystę bei apiplėšimą teisto L.Majaucko auka tapo buvusi 6-osios vidurinės mokyklos istorijos ir geografijos mokytoja Albina Pricevičienė, kuriai netrukus turėjo sukakti 88-eri.

Tą lemtingą dieną, lydima sūnaus, ji atvyko į minėtame prekybos centre esantį banko „Swedbank“ skyrių – pasiimti pinigų. Ten pat tuo metu lankėsi ir niekur nedirbęs L.Majauckas su savo drauge.

Stojęs prieš teismą jis teigė esą jiedu su Sandra norėję čia išgryninti terminale pasiimtą paskolą. Tačiau A.Pricevičienės sūnus, pripažintas šioje byloje nukentėjusiuoju, pasakojo, kad minėta tamsaus gymio pora iš pat pradžių elgėsi įtartinai – dėjosi vienas kito nepažįstantys ir tik kartkartėmis pašnibždomis persimesdavę vienu kitu žodeliu. Deja, jis to tada nesureikšminęs.

Minėta pora staiga išdygo lyg iš po žemių, kai mamai pasiėmus banke 3 tūkst. eurų, jiedu jau išeidinėjo iš „Molo“.

Turėjo ir dujų balionėlį

„Tą stiprų teisiamojo timptelėjimą už mamos, kuri buvo įsikabinusi man į parankę, rankinės rankenos pajutau ir aš. Ir netrukus pamačiau jį bėgantį, kažką turint rankoje. Galvojau, kad tai gali būti taip sunkiai mamos uždirbti pinigai, todėl puoliau jį vytis. Tačiau netrukus pajutau, kaip pradėjo traukti kojos raumenis, todėl, nusivijęs bėglį iki pusės K.Baršausko gatvės, pradėjau šaukti: Žmonės, laikykite vagį!“ - pasakojo teisme septintą dešimtį pradėjęs L.Majaucko aukos sūnus. Bėglį dar bandė vytis į jo pagalbos šauksmą sureagavęs dviratininkas. Tačiau šiam beveik jį pavijus, buvo papurkšta dujų.

A.Pricevičienės sūnus (kairėje)/Vilmanto Raupelio nuotr.

Grįžęs atgal į įvykio vietą, užpultosios sūnus teigė radęs mamą gulinčią ant grindinio. Jos galvoje buvo kumščio dydžio gumbas. Aplink buriavosi jai greitąją jau iškvietę žmonės.

Atvykę medikai primygtinai reikalavo, kad mama važiuotų su jais į Klinikas. Ši, kaip visada nelabai norėjo, nors ir skundėsi, kad labai skauda galvą. Tačiau sūnui pavyko ją įkalbėti.

Aš tikrai nusipelniau bausmės, bet tikrai nesitikėjau tokios baigties.

Buvo ir ašarų, ir raudų

„Deja, atvykę apie 17 valandą į Kauno klinikas, mes atsidūrėme palatoje, į kurią mama pagaliau buvo paguldyta, tik apie 22 valandą“, - teisme apmaudo neslėpė nukentėjusiosios sūnus.

Pasak jo, po trijų dienų, kai jis vėl atėjo mamos aplankyti, ši jau buvo su deguonies kauke, o prie jos lovos jau stovėjo gausus būrys medikų. Reanimacijoje, į kurią ji buvo nuvežta, konstatavus staigų pablogėjimą, mama praleido kelias savaites. Ir dar buvo sugrąžinta atgal į skyrių – jau su valgymo bei kalbos funkcijų sutrikimu.

„Medikai teigė daugiau niekuo padėti negalintys. O ankstų rugpjūčio 9-osios, kuri buvo mano dukters, o mamos - anūkės, gimtadienis, mums buvo pranešta, kad ji mirė“, - nebesuvaldydamas ašarų pasakojo velionės sūnus.

L.Majaucko, kaltinamo nužudymu dėl savanaudiškų paskatų bei pasikėsinimu apiplėšti, bylos nagrinėjime kartkartėmis pasigirsdavo ir kitos raudos. Taip reagavo, matydamos teisiamąjį pasodintą į posėdžių salės narvą, kurį saugojo keturi konvojaus pareigūnai, dvi romų tautybės moterys, pagal amžių tinkančios jam į mamas ir močiutes. Ypač verkė pastaroji. Bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkė net buvo priversta jas sudrausminti.

Sulaikytas po mėnesio „Akropolyje“

Pats L.Majauckas pripažino tik kaltinimą dėl pasikėsinimo apiplėšti.

„Taip, aš plėšiau iš tos močiutės rankinę – timptelėjau tik kartą. Bet nesitikėjau, kad ji nugrius ir net žus. Labai gailiuosi ir noriu atsiprašyti nukentėjusiojo. Tie pinigai nėra verti žmogaus gyvybės“, - toks buvo teisiamojo monologas. Tik neaišku, ar paties sugalvotas, ar advokato, kuris, kaip ir jo ginamasis, nelabai norėjo būti fotografuojamas, pakuždėtas.

Buvo linkęs L.Majauckas neigti ir, kad buvęs nusikaltimo metu apsvaigęs nuo toksinių psichiką veikiančių medžiagų. Nors, anot kartu su juo buvusios Sandros, jis ir tądien buvo prisiuostęs klijų, ką darė iki šio įvykio kasdien – beveik porą mėnesių.

Tačiau L.Majauckas tikino, kad, nors iš Sandros sužinojo, kad močiutė turi daug pinigų, esą atimti senolės rankinę draugė jam neliepusi. Tai jis sugalvojo pats.

„Pamatęs, kad močiutė griūna, iš karto paleidau rankinę. Aš tikrai nusipelniau bausmės, bet tikrai nesitikėjau tokios baigties,“ - vėl kartojo teisiamasis, besąlygiškai sutikęs ir su Valstybinės ligonių kasos ieškiniu už medikų pastangas išgelbėti jo aukos gyvybę, tiek su šios sūnaus ieškiniu dėl patirtos turtinės žalos, lankant mamą ligoninėje bei ją laidojant, kuri viršija 3 tūkst. eurų. Jokio moralinio atlygio velionės sūnus iš jo neprašo.

L.Majauckas/Vilmanto Raupelio nuotr.

L.Majauckas buvo sulaikytas tik už mėnesio po įvykdyto nusikaltimo, kai paskelbus jo paiešką, buvo atpažintas beslampinėjantis po „Akropolį“. Pagal pareikštą kaltinimą jam gresia laisvės atėmimas nuo aštuonerių iki 20 metų arba iki gyvos galvos.