Generalinė prokuratūra mano, kad piktnaudžiavimu ir kitais nusikaltimais kaltinamiems penkiems esamiems ir buvusiems policijos pareigūnams turi būti skirtos baudos už tai, kad jie neatliko pareigų reaguodami į įvykius Kaune, kai 2009 metais buvo nužudyti du žmonės.

Penktadienį Vilniaus apygardos teisme prokuroras Arūnas Verenius prašė panaikinti pernai gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

„Prašau mano skundą tenkinti ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį“, - posėdyje sakė prokuroras.

Jis apgailestavo, kad apygardos teismas nusprendė neatlikti įrodymų tyrimo, kad būtų pašalinti prieštaravimai.

Kaip ir Vilniaus miesto apylinkės teisme, piktnaudžiavimu ir dokumento klastojimu įtariamam buvusiam policijos generalinio komisaro pavaduotojui Visvaldui Račkauskui siūloma skirti daugiau nei 13 tūkst. eurų baudą. Tokią pat baudą siūloma skirti buvusiam Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojui Tomui Ulpiui, kuriam pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo.

Piktnaudžiavimu kaltinamiems Kriminalinio policijos biuro pareigūnams Dariušui Sinkevičiui ir Vitalijui Vitkovskiui siūloma skirti po 9,4 tūkst. eurų baudas. Jų vadovui, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkui Emilijui Damukaičiui, kaltinamam piktnaudžiavimu, dokumentų klastojimu ir tarnybos pareigų neatlikimu, - apie 11,2 tūkst. eurų baudą.

V.Račkauskas prašė teismo atmesti prokuroro skundą, nes jis nepagrįstas, ekspareigūnas prašė palikti galioti pirmos instancijos išteisinamąjį nuosprendį.

Savo ginamajam pritarė advokatas Sigitas Židonis. Jo manymu, Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad visi pareigūnai veiksmai buvo sutelkti D.Kedžio paieškai, o ką darė pareigūnai - viskas vienam tikslui.

Advokatas sukritikavo prokuroro pasakymą, kad poligrafo duomenys byloje yra ne įrodymai.

„Prokurorai patys tą tyrimą sumanė, dabar visi kalti, kad teismas paminėjo. Vėlgi prokuroro prašymu buvo iškviestas asmuo, kuris atliko tyrimą“, - sakė V.Račkausko gynėjas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerijus Paškevičius yra sakęs, kad liudytojo Mindaugo Žalimo parodymai, jog jis iš anksto įspėjo pareigūnus apie žudynes, nebuvo patikimi.

M.Žalimas yra valstybės saugomas liudytojas. Jį tyręs poligrafo specialistas Vitas Saldžiūnas liudytoją viešai pavadino „patologiniu melagiu".

Vilniaus apygardos teismo posėdyje dėl prokuroro skundo taip pat pasisakė išteisintieji T.Ulpis ir E.Damukaitis bei jų gynėjai. Jie taip pat mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, o prokuroro skundas turi būti atmestas.

Kitame teismo posėdyje, kuris vyks birželio 16 dieną, turėtų pasisakyti kiti išteisintieji - D.Sinkevičius ir V.Vitkovskis.

Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo siejamas su epizodu, kai Generalinė prokuratūra raštu užklausė policijos, ar anksčiau buvo gauta informacijos apie galimus D.Kedžio bendrininkus. Įtariama, kad buvę aukšto rango Policijos departamento pareigūnai ir jų pavaldiniai veikė kaip bendrininkai.

Kaltinamajame akte teigiama, kad tuometinis Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Algimantas Kliunka 2009 metais lapkritį, jau po žudynių, atsiuntė paklausimą Policijos departamentui, klausdamas, ar Kriminalinės policijos biuras ir jo padaliniai apskrityse nebuvo gavę informacijos, skundų, pareiškimų apie planuojamą susidorojimą su Jonu Furmanavičiumi ir Violeta Naruševičiene.

Pasak kaltintojo, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas E.Damukaitis parengė pažymą su melaginga informacija, kad nebuvo gauta jokios informacijos, pranešimų ar skundų fiziškai susidoroti su asmeninis. Šį atsakymą savo parašu patvirtino generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas ir jis buvo išsiųsta prokurorams.

Iš tikrųjų M.Žalimas buvo pristatytas į Policijos departamentą prieš žudynes, suteikė pareigūnams informacijos, tačiau ta informacija nebuvo tinkamai įforminta, nebuvo atlikta oficiali šio asmens apklausa.

Pareigūnai savo kaltę visą laiką neigė.

2009 metų spalio 5 dieną Kaune nušautas į darbą vykęs teisėjas J.Furmanavičius. Tą pačią dieną prie namų nužudyta V.Naruševičienė. Prokurorai nustatė, kad žmogžudystes įvykdė Drąsius Kedys. Jis kaltino V.Naruševičienę leidus tvirkinti jo ir Laimutės Stankūnaitės mažametę dukrą bei šios pusseserę, pačios V.Naruševičienės mažametę dukrą. J.Furmanavičių ir Andrių Ūsą kaunietis kaltino pedofilija. Visi teismai A.Ūsą išteisino.

Po žudynių besislapsčiusio D.Kedžio kūnas rastas 2010 metų balandį prie Kauno marių. Teisėsauga teigia, kad jis mirė nesmurtine mirtimi.