Sveikatai pavojingais nitratais užterštas kas dešimtas šachtinis šulinys Kauno mieste ir kas penktas, esantis Kauno rajone. Tai rodo Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) atlikti tyrimai.

Sveikatai pavojingas vanduo

„Toks vanduo gali būti ypač pavojingas nėščiosioms ir kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus“, – perspėjo KVSC vyriausiasis specialistas Robertas Jakimonis.

Anot jo, dėl didesnio nitatų kiekio padidėja methemoglobinemijos rizika. Tai liga, kuri apsunkina deguonies pernešimą iš plaučių į audinius. Kūdikiams atsiranda dusulys, pamėlsta oda. Sunkiais atvejais atsiranda traukuliai ir gali ištikti mirtis.

„Būtent todėl raginame visus gyventojus kiekvienais metais išsitirti savo šachtinių šulinių vandenį, jeigu jį geria ir vartoja maisto ruošimui“, – teigė R. Jakimonis.

Specialistas pabrėžė, kad nitratais ar nitritais užterštas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. „Jie nepašalinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Būtina žinoti, kad virinant vandenį, nitratai nesunaikinami, priešingai – jų koncentracija vandenyje padidėja, nes virinimo metu išgaruoja dalis vandens“, – aiškino R. Jakimonis.

KVSC duomenimis, Kauno apskrityje mirčių dėl nitratų ir nitritų nėra buvę nuo 2003 metų.

Pernai Lietuvoje beveik trečdalio tikrintų šulinių vandenyje nustatyta per didelė nitritų ir nitratų koncentracija. Leidžiama nitritų koncentracija viršyta 56 šulinių vandenyje, nitratų koncentraciją – 900 šulinių. 2012 metais šalyje nustatytas vienas apsinuodijimo nitritais ir nitratais atvejis.

Norma viršyta septynis kartus

Pernai Kauno mieste nitratų norma viršyta tik viename šulinyje iš devynių patikrintų, tačiau ji buvo didesnė net pusantro karto. Vilijampolės seniūnijoje nitratų vertė siekė 78,1 mg/l, kai leidžiama tik 50 mg/l.

Iš 44 Kauno rajone praėjusiais metais tikrintų šachtinių šulinių net dešimtyje nitratų kiekis viršijo normas, o viename rasta didesnis nei leidžiama nitritų kiekis.

Daugiausiai nitratų Kauno rajone aptikta šulinyje, esančiame Stabaunyčiaus kaime, Babtų seniūnijoje. Čia nitratų koncentracija normą viršijo beveik dvigubai – 87,6 mg/l.

Didžiausia nitratų koncentracija geriamajame vandenyje Kauno apskrityje pernai užfiksuota Raseinių rajono Ariogalos seniūnijoje esančiame Grajauskų kaime. Ji normą viršijo beveik 7 kartus ir siekė net 335,4 mg/l.

Nitratų neišsemsi ir neišvalysi

R. Jakimonis sakė, jog taršos nitratais šulinio vandenyje galima išvengti apdairiai parenkant vietą šuliniui arba bandyti kasti gilesnius šulinius.

„Vanduo visada bus užterštas, jeigu jis į šulinį tekės iš tręšiamų daržų ir laukų, tvarto ar teršiamo kiemo, todėl kasti šulinį reikia aukštesnėje vietoje, nuo kurios galėtų lengvai nutekėti polaidžio ir lietaus vanduo. Aplink šulinį visada paliekama penkų metrų spindulio netręšiama ir neteršiama pievelė – svarbiausioji sanitarinės apsaugos zona“, – pasakojo specialistas.

Tvartas, išvietė, tręšiami daržai, sąvartynai ir kiti taršos šaltiniai turi būti žemiau šulinio, ne arčiau nei už 15-25 metrų..

„Nitratų nesumažės, jei šulinį valysite ar išsemsite vandenį“, – tikino R. Jakimonis.