Del teatro, tai tikslios pastabos. Prieš kelerius metus teatro kasoje paprašiau kokio nors atpalaiduojancio spektaklio, nusipirkau bilietus ir nuėjome kartu su vyru. Spektaklis buvo lenkų režisieriaus " Musų klase". Gal ir geras, gal ir aktualus, bet tikrai negali "atpalaiduoti" ar pralinksminti žydų holokausto tema. Nejaugi išejo iš mados J. Žemaites linksmi vaidinimai, šiaip komedijos. Žmonės eina i teatrą ieskodami nusiraminimo , poilsio, tikisi smagiai pasijuokti.... Neįdarbinkim žiūrovų socialiniam darbe, teisme ar ligoninėj. Jie žiūrovai....

Jūs visiškai teisi, teatras virsta į ne tik į estetinį bet ir meninį kanibalizmą. Ir viskas tik dėl mados, tik dėl afroamerikiečių ,,kultūros ''mėgdžiojimo..Taigi kas lietuviška jau yra fu - nelygis

Galetu isvis uzdraust fotkint ir fotikus turet

O koks Jūsų skirtumas kur tos nuotraukos eis? Matosi neturit ką veikt gyvenime

Kaip aš Jums pritariu. Išeina į sceną ( kas pusnuogiai, kas kiek apsirengęs ) pasimaivo , pasako porą žodžių ir vadina tai menu. O mes tiesiog atsilikę ir nesuprantam. Čia man panašu į tai, kad klasikinius kūrinius ( sakykim, Mocarto, Šopeno ir pan. ) žmonės klausosi šimtmečiais, gyvus spektaklius gali žiūrėti ne po vieną kartą, o dabartiniai kūriniai ar, kaip madinga, "performansai" yra vienkartiniai.

Ku deda ? Ogi į visokias snukiaknyges ir pan. Dabar kiekvieną savo pirstelėjimą ten siunčia ir laukia tų "laikų". Tai jų dabartinio gyvenimo prasmė.