Jau labai nusibodo ne tiek žiemos šaltis, kiek kalbos apie tai, kaip pasamdyti valyti šaligatvius ir gatves darbuotojai prastai atlieka šį darbą. Gyvenu Vitės kvartale, mūsų kiemo šaligatvius valo toks jaunas vaikinas – lėtų apsukų, bet sąžiningas. Vos pasnigo, ilgokai jo nematėme. Galvojome, gal serga. Bet paprastai, kai žmogus serga, jį kažkas pavaduoja. Pagaliau mūsų kiemsargis pasirodė, bet kol nukapojo prie namo ledus, praėjo dar kelios dienos. Greitis buvo toks – vieną dieną vieno namo šaligatvis. Bet ir po to takas buvo slidus ir apaugęs ledo grumstais. Kai antradienį savivaldybės darbuotojai pranešė, kad trečiadienį tikrins, kaip dirba gatvių ir šaligatvių prižiūrėtojai, mūsų vaikinas stovėjo su kibiru rankose ir svarstė, ką čia daryti. Nusprendė tądien nebarstyti. Pabarstė smėliuko tik trečiadienį. Bet bėrė lyg druską į sriubą, rodėsi, bijojo persūdyti. Labai liūdnas vaizdas. Įvaža į kiemą palei keturis namus – tikra čiuožykla. Namus administruojanti bendrovė nesivargina pasirūpinti gyventojų saugumu. Kodėl taip yra?
Vanda
Įkalino namuose
Gyvenu Šilutės plente ir esu neįgali. Laukiu operacijos, todėl nuo Naujųjų metų neinu į lauką, saugau save. Bet šią savaitę buvau priversta važiuoti į miesto centrą dėl tyrimų. Teko eiti į kitą Šilutės plento pusę į artimiausią man „Rasos“ stotelę. Tai buvo nesuvokiamai sunkus išbandymas, nes anoje pusėje šaligatvis nebuvo valytas nuo pirmosios snigimo dienos. Žmonės pramynė vienos pėdos takelį. Aš prasikeikiau, kol pasiekiau stotelę. Nesuprantu, negi valdininkams sunku vieną dieną apvažiuoti miestą ir patikrinti, kur nuvalyta, o kur ne? Ar tai ne jų tiesioginė pareiga. Juk nebūtina kaskart skirti baudas, gal užtektų pagrasinimo. Beje, tame take ir rudenį buvo bėdų – lapų niekas nešlavė, įtariu, kad jie ir dabar po sniego patalais guli. Po poros mėnesių ateis pavasaris ir visas bjaurumas išlįs į paviršių.
Marytė
(be temos)