Pastebėjau, kad pastaruoju metu viešai kalbantys žmonės dažnai sako „deda pastangas“. Pirmąją taip sakančią pastebėjau premjerę. Pasitikrinau žodyne, pasirodo, galima taip sakyti, bet man tai labai medinis pasakymas. Kodėl nesako „stengiasi“? Pamenu, kai vienas nepriklausomybės pradžioje premjeravusių vyrų pradėjo sakyti ne „daug“, o „ženkliai“. Tada daugybė kitų ėmė vartoti tą žodį. Taip pat nevykusiai skamba, kai sako „geltonos spalvos“, lyg taip galėtų būti apibūdinamas skonis ar greitis. Arba pasakymas „buvo dvidešimties metų amžiaus“, lyg negalėtume lietuviškai pasakyti „dvidešimtmetis“. Tai yra savotiškas kalbinis šiukšlynas. Turėtume gerbti savo kalbą, o ne pataikauti kiekvienam, kas dirba labiau apmokamą darbą.
Ilona
Pakvaišo dėl telefono
Buvau Palangos koncertų salėje, klausiausi nuo jaunystės mėgtos grupės dainų. Visą vakarą sugadino dvi ponios, kurios sėdėjo prieš mane. Nors salėje kėdės sustatytos taip, kad žiūrovai vieni kitiems netrukdytų, šį kartą moterys prieš mane neleido mėgautis reginiu. Viso koncerto metu jos fotografavo ir filmavo sceną. To buvo maža, jos nuolat fotografavo save. Buvo nemalonu matyti, kad į jų nuotraukas patekau ir aš. Visą likusį laiką jos plepėjo, stebėjo socialinių tinklų įrašus, žodžiu, visiems aplinkui trukdė. Kaip tokioje situacijoje elgtis aplinkiniams? Juk į koncertą atėjome ne bartis.
Diana
Ar gaila smėliuko?
Miesto meras jau ne kartą barė pietinėje miesto pusėje šaligatvius valančius bendrovės darbuotojus. Jau paskelbė, kad skirs baudas, bet prie Žardės „Iki“ neįmanoma prieiti, visos prieigos – vienas ledas. Tas pats perėjus gatvę prie „Alksnynės“ stotelės. Aš sakyčiau, kad jau reikia ne tik įmonės, bet ir pačių savivaldybės darbuotojų atsakomybės. Telefonu man sakė, kad laukia, kada rangovai sutvarkys. Jeigu jie netvarko, klaipėdiečiai tegu laužo kojas ir rankas? Gal būtų laikas patiems ateiti ir pabarstyti smėliuką?
Dalia
(be temos)
(be temos)
(be temos)