Dosniausią kainą už “Lietuvos jūrų laivininkystės” kompaniją pasiūlę danai įrodinėja savo verslo planų genialumą

Kilus ginčams dėl brangiausiai “Lietuvos jūrų laivininkystės” (LJL) akcijas pirkti pasišovusios “Trident Marine” patikimumo, vakar į Vilnių paaiškinti situacijos atvyko vienas šios Danijos kompanijos savininkų Jesperas Nilsenas.

“Lietuva niekuo nerizikuoja, nes skirtingai nuo kitų pretendentų mes nežadame aukso kalnų po kelerių metų. Mes prašome parduoti LJL už didžiausią kainą ir mokame pinigus iš karto. Tai reiškia, kad tikime “Lietuvos jūrų laivininkystės” ateitimi ir norime čia dirbti”, - tikino J.Nilsenas.

Kitoks nepatikimumas

Valstybės turto fondas (VTF) praėjusių metų pabaigoje patvirtinęs LJL privatizavimo programą sulaukė trijų pasiūlymų: Danijos ir Norvegijos įmonių “Rederiet Fabricius” ir “Continental Ship Management” konsorciumas teigė esąs pasirengęs už LJL akcijas mokėti 22,1 mln. litų bei žadėjo maždaug 40 mln. JAV dolerių investicijas turtu.

“Lietuvos jūrų laivininkystės” vadovo Vytauto Vismanto, bendrovės “Sanitex” bei investicinės bankininkystės įmonės “Prime Investment” konsorciumas siūlė 20,09 mln. litų kainą. Danijos įmonių grupei “Unisea Shipping Denmark” priklausanti įmonė “Trident Marine” už LJL pasiūlė 33 mln. litų.

Tačiau VTF nesiryžo konkurso nugalėtoju skelbti “Trident Marine” dėl itin kuklios šios įmonės finansinės veiklos. Finansinės ataskaitos rodo, jog pernai ši kompanija uždirbo 76 tūkst. Danijos kronų (apie 35 tūkst. litų) grynojo pelno, o jos nuosavas kapitalas siekė 350 tūkst. kronų (161 tūkst. litų). Pagrindinės grupės įmonės “Unisea Shipping Denmark” pelnas 2002-aisiais taip pat siekė 465 tūkst. kronų (214 tūkst. litų).

J.Nilsenas teigė, kad šie dalykai buvo susiję su bendru laivininkystės verslo nuosmukiu, tačiau šiemet reikalai klostosi kur kas palankiau. Penkių 2003-iųjų mėnesių “Unisea Group” apyvarta siekė apie 3,9 mln. eurų (apie 13,5 mln. litų), o 2002 metų - apie 1,3 mln. eurų (4,5 mln. litų).

T.y. skirtingai nei ankstesnių viešais ginčais pasibaigusių privatizavimo konkursų VTF neįtarinėjo danų galimais ryšiais su nusikalstamomis struktūromis, bet abejojo galimybėmis įgyvendinti pristatytus verslo planus.

Bankai “už”

“Mes labai kruopščiai skaičiavome, kaip grąžintume bankams paskolas ir tai, kad “Nordea” sutinka būti mūsų pagrindiniu finansiniu partneriu, taip pat šį tą reiškia”, - teigė J.Nilsenas.

Jo teigimu, artimiausiu metu šio banko reikalavimu bus iki 4 mln. JAV dolerių padidintas “Trident Marine” įstatinis kapitalas. Pasak šios įmonės vadovo, jis ir partneris Vladimiras Vetoškinas yra gerai susipažinę tiek su LJL, tiek su visais Baltijoje dirbančiais laivynais, todėl yra įsitikinę, jog tinkamai organizuojant verslą, jau pirmaisiais veiklos metais LJL gautų 5 - 6 mln. litų pelną. Danas žadėjo daugiausia dėmesio skirti naftos tanklaivių verslui (jie plaukiotų su Lietuvos vėliava) ir per artimiausius dvejus metus investuoti į šią sritį apie 10 mln. JAV dolerių.

Be to, numatoma atnaujinti esamą 19 sausakrūvių LJL laivų laivyną, po visą pasaulį vežiojančių metalą, medieną, biriuosius bei kitus produktus.

Svečias prasitarė šiuo metu vedąs derybas su dar viena Lietuvos laivininkystės kompanija, į kurią rengiamasi investuoti, todėl kad ir kaip pasibaigtų ginčas su VTF, mūsų šalyje jis dirbtų. LJL šeimininkauti ketinantys danai suskaičiavo, kad jei “Trident Marine” pasiūlymas būtų atmestas, valstybė prarastų maždaug 11 mln. litų, o smulkieji akcininkai galimybę gauti beveik 6 mln. litų pajamų.

Šiuo metu į Nacionalinės vertybinių popierių biržos Einamąjį sąrašą įtrauktos LJL akcijos kainuoja po 19 centų, o danai žada jas supirkti maždaug po 25 centus.

Sprendimas - po 3 savaičių

Komentuodamas dabartinę konkurso dėl LJL privatizavimo būklę “Trident Marine” interesams atstovaujantis “Norcous ir partneriai” advokatas Irmantas Norkus pastebėjo, jog danai VTF pateikė išsamius paaiškinimus dėl savo prievolių vykdymo ir tai patvirtinančius dokumentus. Advokato teigimu, konkurso sąlygos buvo suformuluotos labai aiškiai ir “Trident Marine” jas visiškai atitiko. Be to, ši kompanija papildomai patvirtino įsipareigojanti neperleisti daugiau kaip 30 proc. LJL laivų penkerius metus po privatizavimo.

“VTF atsisakė pateikti dokumentus, patvirtinančius “Trident Marine” nepatikimumą, todėl mes kreipėmės į Vilniaus apygardos teismą ir apskundėme sprendimą pašalinti mūsų bendrovę iš LJL privatizavimo konkurso. Pirmasis teismo posėdis turėtų įvykti po 3 - 4 savaičių ir jame ketiname VTF pateikti taikos sutartį ir baigti ginčus”, - vylėsi I.Norkus.

Beje, pateikę teismui ieškinį danai sumokėjo 0,5 mln. litų užstatą galimiems kitų dalyvių nuostoliams padengti. Jei Vilniaus apygardos teismas pripažintų VTF sprendimą teisėtu, “Trident Marine” nusiteikusi kreiptis į Apeliacinį teismą, o, reikalui esant, ir į Aukščiausiąjį Teismą dėl Vilniaus apygardos teismo sprendimo peržiūrėjimo.