Rusija, didžiausias Lietuvos užsienio prekybos partneris, kaip ir prieš dešimtmetį atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje. Pastarųjų mėnesių duomenys – tragiški ir slepiami nuo visuomenės.

Eiliniams rusams – cenzūra

80 proc. Rusijos gyventojų nežino apie tikrąją savo šalies ūkio padėtį, nes jie – uolūs valstybinių televizijų žiūrovai. Nacionaliniai kanalai trimituoja apie krizę. Tiesa, Latvijoje ar kitoje šalyje. O Rusija ekrane spinduliuoja olimpine ramybe: prezidentas Dmitrijus Medvedevas dirba su teisės aktais, premjeras Vladimiras Putinas skaldo juokelius posėdyje su už žemės ūkį atsakingais valdininkais ir t. t.

Valstybiniai kanalai neminėjo statistikos duomenų, paskelbtų nacionalinės agentūros "Rosstat". Pranešta, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pramonės produkcija smuko 8,7 proc., o palyginti su spaliu – net 10,8 proc.

Geležies gavyba sumažėjo beveik perpus, išlydyta 30 proc. mažiau rūdos, chemijos pramonė pagamino 41,3 proc. mažiau trąšų, drastiškai krito visų rūšių automobilių gamyba, pastebimai smuko naftos ir dujų gavyba, geležinkeliais pervežta 20 proc. mažiau krovinių. Visa tai nutiko per mėnesį. Ir viso to eiliniai Rusijos piliečiai neišgirdo.

Patarėjas regi katastrofą

"Jei tai ne katastrofa, tai esame labai arti jos", – ironizuoja Andrejus Ilarionovas, Maskvos Ekonominių analizių instituto vadovas ir buvęs V.Putino patarėjas pastarajam prezidentaujant. Jis taip pat pabrėžė, kad toks stambus gamybos nuosmukis Rusijoje paskutinį kartą užfiksuotas Antrojo pasaulinio karo metais.

Kalbama, kad V.Putinas, krizę uždengdamas cenzūros skraiste, lopo vis didesnes šalies ekonomikos skyles. Lopo milijardais JAV dolerių, sukauptų naftos brangymečiu. Neoficialiais duomenimis, Kremlius disponuoja apie 450 mlrd. dolerių rezervu, kuris palaipsniui pumpuojamas į vis labiau buksuojančius ūkio sektorius.

Ateitis – rusų rankose

"DnB Nord" banko vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis atsargiai vertina A.Ilarionovo kalbas. "Pastarųjų mėnesių Rusijos rodikliai prasti. Bet metiniai duomenys kol kas neblogi, – pabrėžė R.Rudzkis. – Kol kas Rusijoje matau tam tikrų sunkumų, bet ne krizę."

Pasak jo, antroji Rusijos krizė įmanoma tik dviem atvejais. Pirmuoju – jeigu naftos ir dujų kainos, Rusijos ekonomikos ramstis, porą metų bus žemos. Antroji galimybė – prasti Kremliaus sprendimai esant krizei.

"Matyt, kelis mėnesius jie turės problemų, bet nemanau, kad krizė bus gili. Pasimokę iš Jelcino laikų, jie gali drąsiai pragyventi bent porą metų, – ramino R.Rudzkis. – Šiuo metu jie turi sudarytą planą – apie 2 tūkst. įmonių tiesiai iš valstybės gaus finansinę pagalbą."

Stringančio Rusijos ūkio padarinius Lietuva jaučia jau dabar. "Sumažėjo importo srautai: prastoka ir mūsų vežėjams, ir eksportuotojams. Jeigu Rusijoje krizė užsitęstų, tai mus labai paliestų. Juk pastaruosius pusantrų metų mūsų eksportas augo pirmiausia į šią šalį", – įspėjo pašnekovas.

Vis dėlto, R.Rudzkio manymu, kitąmet Rusijoje greičiausiai bus gerokai sulėtėjęs ūkio augimas, bet į gilesnę duobę šalis nekris.

Pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės* (mlrd. litų)

Valstybė Importas Eksportas

Rusija 19,04 7,48

Vokietija 7,33 3,47

Lenkija 6,26 2,71

Latvija 3,23 5,56

Italija 2,11 0,76

Olandija 2,02 1,55

Estija 1,84 2,78

Švedija 1,82 1,64

Prancūzija 1,71 2,37

Kinija 1,56 0,05

Belgija 1,53 0,71

Danija 1,32 2,33

Jungtinė Karalystė 1,18 2,33

JAV 1,12 1,49

Baltarusija 1,04 2,04

*2008 m. sausio–spalio mėn. duomenys

Šaltinis: Statistikos departamentas