„Nori turėti užtikrintą darbą? Tapk buhalteriu!“ – skelbia vienos įmonės reklama. Tačiau, pakeitus dabar galiojantį Buhalterinės apskaitos įstatymą, gyvenimas apkarstų ne tik norintiems turėti šį užtikrintą darbą, bet ir verslininkams, kuriems mokesčius tvarkantys specialistai yra būtini.

Trūksta atsakomybės

Jeigu įstatymo pakeitimai įsigaliotų, po kelerių metų vyriausiesiems buhalteriams būtų privalomi ne tik apskaitos ir finansinės atskaitomybės bei mokesčių egzaminai, bet ir aukštasis ekonomikos, finansų ar apskaitos studijų krypties išsilavinimas. Tokias pareigas galėtų turėti tik tie, kurie būtų įtraukti į šalies vyriausiųjų buhalterių sąrašus.

Pasak Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Danguolės Pranckėnienės, Buhalterinės apskaitos įstatymą taisyti prisireikė todėl, kad šiuo metu yra sunku apibrėžti apskaitos įmonėse dirbančių žmonių atsakomybės ribas. Tačiau dabar numatomi pakeitimai apsunkintų ne tik pavienių buhalterių, bet ir smulkiųjų verslo įmonių darbą.

„Buhalterinę apskaitą teikiančių įmonių dabar yra daug. Tačiau už galutinį atliktą darbą atsako ne įmonė, o jį padaręs žmogus. Jeigu žmogus yra nepakankamai kvalifikuotas, jis atsakomybės prisiimti negali. Tai tas pats, kaip ir automobilių remontas. Jeigu taisau jūsų automobilį, padarau ką nors negerai, gresia baudžiamoji atsakomybė, kadangi esu meistras, atsakomybę prisiimti galiu. Tačiau jeigu esu nekvalifikuotas darbuotojas, už automobiliui padarytą žalą atsakomybės prisiimti negaliu, nes jį taisydamas tik praktikavausi, nuostolį padariau per klaidą, dėl neišmanymo“, – aiškino D.Pranckėnienė.

Buhalterių sąrašas nereikalingas

D.Pranckėnienė mano, kad situacijai sureguliuoti pakaktų priimti pataisą, pagal kurią kiekvienoje apskaitos įmonėje dirbtų bent vienas aukštos kvalifikacijos buhalteris, kuris ir prisiimtų atsakomybę už atliktus darbus.

D.Pranckėnienė kritiškai vertina ir mintį, kad reikėtų sudaryti vyriausiųjų buhalterių, turinčių aukščiausią kvalifikaciją ir galinčių prisiimti atsakomybę, sąrašą. Mat pagal Finansų ministerijos siūlomus įstatymo pakeitimus į tą sąrašą patektų kone visi šiuo metu buhalteriais dirbantys žmonės, o po kelerių metų – tik atitikę griežtus reikalavimus.

„Po 1991 m. daug žmonių persikvalifikavo į buhalterius, jie yra baigę anuomečius technikumus, kurie dabar nepripažįstami kaip universitetai. Todėl pagal naująją tvarką senieji specialistai liktų už borto. Nėra prasmės daryti ir sąrašą, į kurį norėdami galėtų patekti visi. Jeigu norime lįsti iš šešėlio, griežtinti apskaitą reikia, tačiau tai turi būti padaryta gerai apgalvotai“, – teigė D.Pranckėnienė.

Darbo kokybė pagerėtų

Pasak Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Vytauto Lenkučio, priimtas įstatymo projektas sudarytų sąlygas kelti privačiajame sektoriuje dirbančių vyriausiųjų buhalterių kvalifikaciją.

Todėl turėtų gerėti ir jų darbo kokybė, mažėti verslo patiriama žala dėl blogos vyriausiųjų buhalterių teikiamų paslaugų kokybės.

Komentaras

Emilis Ruželė

Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Įstatymo projekte išdėstytų siūlymų įvesti vyriausiųjų buhalterių, turinčių teisę teikti paslaugas, sąrašą bei privalomus reikalavimus įgyvendinimas apribotų konkurenciją šių paslaugų rinkoje, tai potencialiai didintų paslaugų kainas, taip pat administracinę naštą paslaugų teikėjams.

Apskaitos sudėtingumas priklauso ir nuo verslo pobūdžio, dydžio, kitų aplinkybių. Būtent dėl šios priežasties rinkoje juntamas skirtingos kvalifikacijos ir patirties vyriausiųjų buhalterių poreikis.

Jeigu valdžios nustatytus privalomus reikalavimus atitinka visi vyriausieji buhalteriai, nėra jokio tikslo vykdyti atestaciją, o jeigu dalis vyriausiųjų buhalterių šių reikalavimų neatitinka, tai reiškia, kad rinkoje nėra poreikio taikyti būtent tokius griežtus reikalavimus. Jau dabar rinkoje yra įvairių patirties, kvalifikacijos ir įgūdžių vertinimo būdų, kurie patenkina esantį poreikį, tai kvalifikacijos kėlimo kursai, sertifikatai.