Daugelis šalies bankų, sugriežtinę būsto ir vartojamųjų paskolų išdavimo sąlygas, skolinimosi galimybes apsunkino ir įmonėms. Verslininkai tikina, kad tai gali juos sužlugdyti.

Neteko užsakymo

Šią savaitę viena siuvimo įmonė buvo priversta atsisakyti pelningo užsakymo. Partneriai iš užsienio pageidavo, kad Lietuvoje būtų pasiūtas nemažas kiekis darbo drabužių, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

"Užsakymas turėjo būti atliktas gana greitai, o mūsų įmonei pastaruoju metu stinga apyvartinių lėšų. Kreipiausi į banką paskolos. Nors iki šiol skolinomės ne vieną kartą, buvome patikimi klientai, kredito negavome. Vadybininkas paaiškino, kad tiesiog pasikeitė banko kreditavimo sąlygos ir mūsų įmonė jų nebeatitinka", – stebėjosi vidutinės šalies įmonės vadovas.

Jis nepanoro, kad būtų paskelbtas įmonės pavadinimas ar jo pavardė. "Lietuvoje nėra naudinga viešinti nesėkmės istorijų. Nenoriu, kad partneriams ir užsakovams susidarytų įspūdis, kad mes jau bankrutuojame", – šyptelėjo pašnekovas.
Kadangi bendrovė neturėjo laiko pinigų paieškoms, užsakymo teko atsisakyti. "Tačiau tokia bankų pozicija mane stebina. Jeigu ir toliau bus taip sunku gauti verslo kreditą, įmonės mažins gamybos apimtis, ekonomika dar labiau buksuos", – įsitikinęs pašnekovas.

Paskolų paklausa sumažėjo

Bankininkai patvirtino, kad paskolos verslo įmonėms išties išduodamos griežtesnėmis sąlygomis. Tačiau jas esą gauti įmanoma, todėl dramatizuoti padėties nevertėtų.
"Taip, finansavimas sugriežtintas. Dabar kreditai suteikiami tik įvertinus konkretaus projekto ekonominį pagrįstumą ir perspektyvas, tad, jeigu manome, kad šie rodikliai tinkami, paskolas suteikiame. Dauguma besikreipiančiųjų gauna pasiūlymus dėl finansavimo, tačiau jie tenkina galbūt ne visus", – paaiškino "Swedbank" Verslo bankininkystės Lietuvoje tarnybos vadovas Andrius Urbonas.

Jo teigimu, šiuo metu atidžiau vertinami nekilnojamojo turto ir medienos apdirbimo sektoriaus įmonės, tačiau tai nereiškia, kad paskolos joms nesuteikiamos.
Ekspertas pabrėžė, kad naujų sandorių paklausa yra sumažėjusi, tad šiuo metu išduodama kur kas mažiau paskolų įmonėms nei anksčiau.

Mielai skolina ūkininkams

Kito šalies banko "DnB Nord" atstovo spaudai Andriaus Vilkanco teigimu, bankai paskolų išdavimo sąlygams bankams sugriežtino atsižvelgę į šalies ekonominę situaciją.

"Ekonomika lėtėja, todėl finansuoti daugelį projektų darosi gana pavojinga ir rizikinga. Iš tikrųjų atidžiai įvertiname, kam skolinti, o kam ne. Mes juk negalime paskolų dalyti visiems, kas tik paprašo, nes taip rizikuotume patys pakliūti į keblią situaciją", – sakė jis.
Atstovas spaudai patikino, kad įmonė, norėdama gauti kreditą, privalo turėti ne tik ką įkeisti, bet ir įrodyti, kad ji pajėgs tą paskolą grąžinti.

Jis patikino, kad šiuo metu itin atsargiai finansuojamos kai kurios transporto bendrovės ir nekilnojamojo turto projektų vystytojai, tačiau paskolos lengviau išduodamos žemės ūkio bendrovėms.

"Mes įžvelgiame potencialą šiose įmonėse, todėl joms skoliname su mažesne baime ir rizika", – tikino A.Vilkancas.

Skolintis nepataria

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas Aleliūnas pripažino, kad šiuo metu su finansiniais sunkumais susiduria vis daugiau įmonių, tačiau skolinimasis iš bankų – ne pati geriausia išeitis. "Žinoma, man jau teko girdėti, kad ne visos įmonės gauna paskolas, tačiau to ir reikėjo tikėtis, nes ir bankai skolindami vis labiau rizikuoja. Su finansiniais sunkumais susidūrusioms įmonėms, visų pirma, siūlyčiau atidžiau peržiūrėti bendrovės padėtį ir tik tada, jei išties nebėra, kaip sutaupyti, o pinigų vis tik reikia, kreiptis į banką", – kalbėjo M.Aleliūnas.

Jis teigė, kad gana dažnai imti paskolas nori tokios įmonės, kurios nėra apskaičiavusios savo galimybių, todėl natūralu, kad jų bankai nefinansuoja. "Jeigu įmonės finansinė padėtis išties gana prastoka ir ji neturi ką įkeisti, natūralu, kad bankas pinigų jai neskolins. Šiais laikais bankai viską vertina gana griežtai, taip apsisaugodami, kad patys ateityje nežlugtų", – įsitikinęs M.Aleliūnas.

Pašnekovas tikino pritariantis, kad bankai turėtų padėti šalies verslo įmonėms, tačiau tikrai ne visais atvejais. "Tai, kas šiuo metu vyksta, yra natūralus procesas. Žinoma, kad bankai turi padėti įmonėms, tačiau ir jos turi įrodyti, kad galės atsiskaityti. Tokiu atveju turi būti suderinti abiejų įmonių interesai", – pabrėžė M.Aleliūnas.

---

Komentaras
Arturas Mackevičius, Smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos pirmininkas:

Šiemet iš tikrųjų jau pastebėjome, kad bankai gerokai sugriežtino paskolų išdavimą įmonėms, o gauti kreditą tapo sudėtinga. Sunku įvertinti, ar bankai elgiasi tinkamai. Jei įmonės lengviau gautų kreditus, joms šie pinigai gal ir padėtų išsilaikyti, tačiau tik tam tikrą laiką. Vėliau, pradėjus grąžinti paskolą, įmonės padėtis būtų dar sudėtingesnė.
Gautas kreditas įmonei padėtų išsilaikyti tik tuo atveju, jeigu palūkanos sparčiai nekiltų, nes antraip visą įmonės pelną tektų skirti joms padengti.

Manau, kad tiek dabar, juolab ir ateityje, verslininkai skolintis iš bankų ryšis vis rečiau. Norint imti paskolą reikia išties būti labai drąsiam ir užtikrintam, kad įmonei pavyks sėkmingai išsilaikyti rinkoje bei ji sugebės padengti ne tik paskolos, bet ir palūkanų naštą.

Pagrindiniai rodikliai, lemiantys bankų sprendimą dėl projekto finansavimo:

sektoriaus, kurioje veikia įmonė, paklausos ir pasiūlos balansas bei perspektyvos;
įmonės gebėjimas generuoti pakankamus pinigų srautus paskolai grąžinti;
įmonės savininkų dalyvavimas įmonės veikloje bei gebėjimas pagelbėti įmonei, esant laikiniems sunkumams;
paskolos užtikrinimo priemonės;
įmonės vadovybės kompetencija.