Jau po aštuonių mėnesių Ignalinos atominė elektrinė (IAE) bus uždaryta, tačiau čia teks saugoti urano kasetes. Kol kas tik popieriuje esanti panaudoto branduolinio kuro saugykla turėtų iškilti po dvejų metų.

Pažėrė naujų pažadų

Panaudoto branduolinio kuro saugyklos projektą vėluojama įgyvendinti jau beveik dvejus metus. Tuo nepatenkintas energetikos ministras Arvydas Sekmokas vakar ant kilimėlio išsikvietė vienos iš generalinio rangovo konkursą laimėjusių Vokietijos bendrovių "Nukem Technologies" valdybos pirmininką Tony Eckfordą.

Po susitikimo, kuriame dalyvavo ir ES lėšas administruojančio bei IAE uždarymo projektą finansuojančio Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko (EPRB) atstovai, pagaliau paskelbta nauja data, iki kada turi būti pastatyta branduolinio kuro saugykla. Statybos turi būti baigtos ne vėliau kaip 2011 m. kovą.

Tiesa, pagal pirminę sutartį su rangovo konkursą laimėjusiu bendrovių "Nukem Technologies" ir "Gesellschaft für Nuklear-Service" konsorciumu panaudoto branduolinio kuro saugyklos statyba turėjo būti pradėta dar pernai rudenį, tačiau kol kas negautas net statybos leidimas.

"Nukem Technologies" iki balandžio pabaigos įsipareigojo pateikti Energetikos ministerijai aiškų grafiką, kuriame bus numatytos tikslios darbų pradžios ir pabaigos datos, projekto apimtis ir reikalingos lėšos.

"Grafikas jau yra, tačiau jis turi būti oficialiai įformintas papildomais juridiniais susitarimais, parašais – ir ne tik grafikas, bet visos sumos, techninė projekto apimtis. Nebus taip, kad kai kurie darbai galės būti atidėti vėlesniam laikui, taisyti ar panašiai", – sakė energetikos ministras.

Kurą saugos reaktoriuje

Kadangi branduolinių atliekų saugyklos projektas gerokai vėluoja, panaudotą kurą teks laikyti pačioje IAE. Dalis urano kasečių bus sukrauta į specialius, šiuo metu gaminamus konteinerius, bet dalį teks palikti nebeveikiančiame reaktoriuje.

"Pirmas konteineris jau pagamintas ir mane užtikrino, kad kas savaitę bus pagaminta dar po vieną. Bet viskas vėluoja dvejus metus, tai reiškia, kad dalies panaudoto kuro mes negalėsime iškrauti iš reaktoriaus", – po susitikimo kalbėjo A.Sekmokas.

Dėl vėlavimo gali smarkiai šoktelėti IAE uždarymo sąnaudos. Kol kas nežinia, kokia tai suma, tačiau vien branduolinio kuro saugyklos projekto kaina gali siekti apie 200 mln. eurų (690,6 mln. litų). Suma nemaža, tačiau ministerija kompensacijos ar netesybų iš vokiečių reikalauti neketina, mat, A.Sekmoko teigimu, pagrindinė vėlavimo priežastis yra Lietuvoje. "Visi leidimai turėjo būti derinami su devyniomis institucijomis, taip atsirasdavo tikrų ir dirbtinių kliūčių, kad tas projektas nebūtų vykdomas laiku, – kalbėjo energetikos ministras ir pusiau juokais, pusiau rimtai pridūrė: – Padengti nuostolius reikėtų reikalauti iš buvusios Vyriausybės." Tačiau jis taip pat užsiminė, kad jei rangovas nesilaikys ir naujo grafiko, Vokietijos bendrovei gali būti taikomos įvairios, taip pat finansinės, sankcijos.

Kaltų nėra

Tarptautinį konkursą statyti branduolinių atliekų saugyklą laimėjęs Vokietijos bendrovių konsorciumas prieš metus buvo paskelbęs rangovo konkursą statybos darbams atlikti. Laimėtoja tapo įmonė "Ranga IV". Pagal sutartį panaudoto branduolinio kuro saugyklų statyba turėjo būti pradėta 2008 m. rudenį. Tačiau "Rangos IV" rinkodaros direktorė Dita Purlienė tvirtino, kad įmonė neturi jokių galimybių vykdyti statybos darbus, nes iki šiol nėra gavusi tam įgaliojimų.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teigimu, prašymo išduoti leidimą IAE branduolinio kuro saugyklos statybai kol kas niekas nepateikė. Jį turėjo pateikti darbų organizatorė – IAE, kuriai vadovauja Viktoras Ševaldinas, neslepiantis nepasitenkinimo tuo, kad politikai nusprendė uždaryti ilgametę jo darbovietę. Tačiau jis tikina, kad projektą pirmiausia reikia atidžiai išnagrinėti, ir tai dabar esą daroma.

Šiemet padėtis dar labiau komplikavosi, nes krizė ant menčių paguldė ir bendrovę "Ranga IV". Tačiau vokiečiai kol kas neketina keisti rimtų finansinių problemų turinčio rangovo.

Visa atsakomybė – vokiečiams

Tiesa, Vokietijos bendrovės valdybos pirmininkas pripažino, kad dėl vėlavimo iš dalies kalti ir jie. Esą Lietuvos projektas techniškai labai sudėtingas, nes IAE reaktoriai yra didžiausi tokio tipo reaktoriai pasaulyje.

"Jūs klausiate, kas yra kaltas dėl to (vėlavimo – red. past.). Tai labai sudėtingas projektas. Lietuvoje esantis reaktorius (RBMK tipo – red. past.) yra didžiausias tokio tipo reaktorius pasaulyje ir gana retas, todėl buvo kilę techninių sunkumų", – teisinosi "Nukem Technologies" valdybos pirmininkas T.Eckfordas.

"Turėčiau sutikti, kad šis projektas yra didelis technologinis iššūkis. O dėl vėlavimo – dažniausiai yra subjektyvių ir objektyvių priežasčių. Nenorėčiau būti pernelyg filosofiškas kalbėdamas apie tai, nes buvau labai supykęs dėl vėlavimo", – pridūrė EPRB Branduolinės saugos departamento direktorius Vince'as Novakas.

Tačiau šįkart energetikos ministras aiškiai ir kategoriškai pasakė, kad visiška atsakomybė už tolesnį projekto įgyvendinimą krinta tik ant generalinio rangovo pečių. "Nežadu gilintis į rangovo sprendimus nei dėl statybų rangovo pasirinkimo, nei dėl kitų dalykų. Bet nesitaikstysime su nė vienos dienos vėlavimu. Labai atidžiai seksime, kad tas projektas būtų vykdomas pagal susitarimą, laiku, nebūtų viršytas biudžetas. Mūsų tikslas, kad pradinis biudžetas nebūtų viršytas, nepaisant to, kad projektas buvo atidėtas", – sakė A.Sekmokas.

IAE uždarymo istorija

Pirmasis IAE reaktorius sustabdytas 2004-ųjų gruodžio 31 d. vykdant Lietuvos įsipareigojimus ES.

Antrasis reaktorius turėtų būti sustabdytas šių metų gruodžio pabaigoje. Lėšas IAE uždarymo projektams skyrė ES ir kiti. Pinigus administruoja Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas.