Dėl menkos pasiūlos Kaune nekilnojamasis turtas brangsta sparčiau nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose

2006-ieji šalies nekilnojamojo turto rinkoje tapo kainų stabilizacijos pradžia, tačiau brangstant statybinėms medžiagoms ir darbo jėgai naujos statybos būsto įkainiai ir toliau kyla aukštyn.

Prognozuojama, kad iki šiol tarp senos ir naujos statybos būstų kainų išsilaikęs gana nedidelis skirtumas ilgainiui didės. Seni renovuotini butai jau dabar sulaukia vis mažiau pirkėjų dėmesio.

Norinčiųjų pirkti daugiau

Pernai neįvestas euras buvo gerokai pristabdęs ir nekilnojamojo turto sandorius, ir būsto kainas. Vasaros viduryje Kaune kai kurių butų kainos buvo kritusios net 10-15 proc., tačiau rudeniop štilis baigėsi, ir metų pabaigoje kainos perkopė prieš metus užfiksuotą ribą.

Po nedidelio atoslūgio, užfiksuoto visos šalies nekilnojamojo turto rinkoje, šiemet vėl jaučiamas sujudimas. Nekilnojamojo turto pardavėjai pripažįsta, kad nors kainos auga nebe taip sparčiai kaip ankstesniais metais, kreivė vis tiek kyla aukštyn.

Šių metų pradžioje ypač ženkliai gyvenamasis būstas brango Kaune, kur, skirtingai nei kituose didžiuosiuose šalies miestuose, pastebimai sumažėjo pasiūla.

“Vilniuje ir Klaipėdoje pasiūlos ir paklausos santykis yra subalansuotas, o Kaune norinčiųjų įsigyti būstą yra kur kas daugiau, negu pageidaujančiųjų jį parduoti. Mums tenka konstatuoti, kad antrajame šalies mieste pasiūla yra gana menka”, - “Kauno dienai” teigė bendrovės “Inreal” generalinis direktorius Dmitrijus Čudakovas.

Vilius Grybėnas, UAB “Inreal” Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas, informavo, kad butai per pirmuosius tris šių metų mėnesius pabrango vidutiniškai 7 procentais, o kai kur - iki 10-15 proc.

Labiausiai pabrango butai miegamuosiuose rajonuose - apie 10 proc. Didesnio ploto (3-4 kambarių) butų rinkoje pokyčiai šiek tiek didesni - bendras tokių butų kainų augimas siekė 9 proc. Labiausiai kainos kilo Žaliakalnyje (10 proc.) ir miegamuosiuose rajonuose (net 12-16 proc.).

Gerokai daugiau nei sostinėje Kaune brango ir individualūs namai - vidutiniškai per ketvirtį kainos ūgtelėjo iki 10 proc. Daugiausia namai brango Aleksoto, Fredos, Narsiečių, Žemųjų Šančių ir Vilijampolės rajonuose - iki 15-20 proc.

Kauniečiai drąsiau skolinasi

Kauno nekilnojamojo turto prekybos agentūros (KNTPA) direktorius Almantas Pėstininkas taip pat patvirtino, kad nuo metų pradžios antrajame šalies mieste parduodamų būstų kainos kyla aukštyn dėl gana ribotos pasiūlos.

“Padidėjusį pirkėjų aktyvumą lemia daug faktorių. Pirmiausia ekonominis šalies stabilumas ir pirkėjų lūkesčiai dėl ateityje augsiančių pajamų. Pastebėjome, kad kauniečiai drąsiau ima paskolas būstui įsigyti. Be to, akivaizdu, kad statybų kaštai ir toliau didėja, todėl naujos statybos būstas tik brangs”, - įsitikinęs A.Pėstininkas.

Vien tik per pastaruosius mėnesius, pabrangus kai kurioms statybinėms medžiagoms, iš karto į viršų šoktelėjo ir naujos statybos vieno kvadratinio metro įkainiai.

“Manau, kad šiuo metu nėra priežasčių, dėl kurių nekilnojamasis turtas galėtų pigti. Žinoma, būstų kainos per metus neturėtų dvigubėti, tačiau natūraliai augs ir toliau. Šiemet nekilnojamasis turtas turėtų brangti apie 10-20 proc.”, - prognozavo KNTPA direktorius A.Pėstininkas.

Tačiau Vilniaus nekilnojamojo turto kainų Kaunas neturėtų prisivyti. “Daugumos šalių sostinės pagal būsto kainas lenkia kitus miestus. Vilniuje ne tik didesnė paklausa, bet ir aukštesnis gyventojų pajamų lygis”, - aiškino A.Pėstininkas.

Kainų korekcijos požymiai

Bendrovės “ŽIA valda real estate” atstovai, analizuodami per pirmuosius tris šių metų mėnesius įvykusius sandorius, pastebi ir pirmuosius kainų korekcijos požymius. Sostinėje jau pinga mažiausiai patrauklūs seni remontuotini butai, esantys toliau nuo miesto centro. Tuo tarpu didžiausio pirkėjų dėmesio sulaukiantys naujos statybos butai per tris pirmuosius metų mėnesius ir toliau vidutiniškai brango 3-5 proc.

Suremontuotų senos statybos butų miegamuosiuose sostinės mikrorajonuose kaina per pirmąjį šių metų ketvirtį išliko nepakitusi ir vidutiniškai siekia 4 - 5 tūkst. Lt/kv.m. Maždaug 3 proc. atpigę seni remontuotini butai toliau nuo miesto centro esančiuose Vilniaus mikrorajonuose dabar vidutiniškai kainuoja 3,6 - 4,2 tūkst. Lt/kv.m.

Kiek kitokia nei sostinėje nekilnojamojo turto rinkos situacija pirmąjį metų ketvirtį klostėsi Kaune ir Klaipėdoje - čia labiausiai didėjo naujos statybos neįrengtų ir senos statybos kapitališkai suremontuotų arba renovuotų butų kainos miegamuosiuose miestų rajonuose.

Kaune nuo metų pradžios kainos vidutiniškai išaugo 3-7 proc. ir šiuo metu yra vidutiniškai 3 - 3,8 tūkst. Lt/kv.m. už naujos statybos neįrengto ir atitinkamai 2,8 - 3,5 tūkst. Lt/kv.m. už renovuoto buto kv.m.

Pirmąjį ketvirtį kiek labiau nei Vilniuje brango Kauno centre bei prestižiniuose mikrorajonuose naujai pastatyti neįrengti butai - jų kaina padidėjo vidutiniškai 5 proc. Šiuo metu tokie butai kainuoja apie 4,2 - 6 tūkst. Lt/kv.m.

Senų remontuotinų butų kainos Kauno centre, Senamiestyje ir prestižiniuose mikrorajonuose per pirmąjį metų ketvirtį vidutiniškai padidėjo 3 proc., t.y. iki 4,4 - 5,7 tūkst. Lt/kv.m.

Toliau nuo miesto centro esančiuose mikrorajonuose, kaip ir sostinėje, remontuotinų butų kainos vidutiniškai mažėjo 1-6 proc. ir šiuo metu siekia 2,6 - 3 tūkst. Lt/kv.m.

Atoslūgis galimas nebent vasarą

Tiesa, senos statybos būsto pigimą Kaune užfiksavo ne visos tarpininkų paslaugas teikiančios nekilnojamojo turto bendrovės.

“Kol kas Kaune senos statybos būstai dar nepradėjo pigti, tačiau, kaip ir visur, pasitaiko svyravimų. Mūsų nuomone, senos statybos būstų kainos turėtu stabilizuotis, išskyrus tuos atvejus, jei dėl tam tikrų priežasčių pasiūla būtų itin maža - tai kainoms ne tik neleis stabilizuotis, bet jas kels ir į viršų. Kaip ir kiekvienais metais, vasaros metu dėl sezoniškumo sumažėjus paklausai, nekilnojamojo turto rinkoje galima ir nedidelė kainų korekcija, kuri paprastai baigiasi vasarai einant į pabaigą”, - prognozavo UAB “Inreal” Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas V.Grybėnas.

Tarp argumentų Kaune būstui brangti - nekilnojamojo turto kainos pagal miesto dydį yra žemesnės nei kituose šalies didmiesčiuose.

KNTPA vadovas A.Pėstininkas taip pat teigė nematantis prielaidų, kad senos statybos būstai galėtų pigti. Ant jo, nekilnojamasis turtas galėtų pigti tik tuo atveju, jeigu gerokai susvyruotų šalies ekonominė ar politinė situacija.

Jis nelinkęs dramatizuoti situacijos, kad kelis kartus išaugus būsto kainoms lietuviai priversti paskolas iš bankų imti net 40-iai metų: “Augant atlyginimams, išsimokėti paskolas tampa vis lengviau. Manau, kad po 10-15 metų daugelis šiuo metu paskolas paėmusių žmonių be jokio vargo jas galės grąžinti, o pasiskolinta suma atrodys tiesiog juokinga.”

Perkami mažesni būstai

“Pakankamai stipri ir stabili šalies ekonomika, augančios žmonių pajamos ir neslūgstantis būsto poreikis turėtų neleisti sprogti vadinamajam kainų burbului. Tačiau jau dabar esančios aukštos būsto kainos taip pat turėtų apsaugoti nuo staigių tolesnių kainų šuolių”, - prognozavo bendrovės “Ober-Haus” generalinio direktoriaus pavaduotojas Nerijus Juodelis.

Nekilnojamojo turto rinka stabilizuojasi ir kitose Baltijos šalyse, kur ir senos, ir naujos statybos būstų kainos yra gana panašios. Tarp Baltijos šalių sostinių lyderė tebėra Ryga - didžiausias miestas ir plotu, ir gyventojų skaičiumi.

Vis dėlto iškilusios būsto kainos koreguoja ir pirkėjų norus. Daugelis gyventojų, pageidaujančių įsigyti naujos statybos būstus, priversti rinktis mažesnio ploto butus.

Labiausiai paklausūs Lietuvoje yra 1-2 kambarių (40-60 kv. m) butai, kurių kainos svyruoja nuo 1,2 tūkst. eurų iki 1,6 tūkst. eurų už kv. metrą.

“Taigi nenuostabu, kad dauguma naujos statybos būstų yra ekonominės klasės butai”, - teigė N.Juodelis.

Šiuo metu senos ir naujos statybos butų kainos skiriasi apie 15-20 proc., tačiau prognozuojama, kad šis skirtumas per šiuos ir kitus metus turėtų padvigubėti.

“Brangstant statyboms, toliau augs naujos statybos kainos. O seni būstai turėtų nebrangti arba brangti gana nežymiai”, - teigė “Ober-Haus” atstovas.

“Inreal” Tarpininkavimo departamento Kauno skyriaus vadovas V.Grybėnas taip pat prognozuoja “žirkles” didėsiant iki 20-40 proc.