2008-ųjų ES biudžete daugiau lėšų ketinama skirti investicijoms į ekonomikos pažangą

Gegužės 2-ąją patvirtintą ateinančių metų Bendrijos biudžeto projektą Europos Komisijos narė Dalia Grybauskaitė, atsakinga už ES finansinį programavimą ir biudžetą, pavadino istoriniu - pirmą kartą žemės ūkio sektorius, nuolat gaudavęs riebiausią ES fondų paramos kąsnį, lieka antroje vietoje. 2008-aisiais solidžiausių investicijų sulauks priemonės, skatinančios ekonomikos konkurencingumą, užimtumą bei mokslo tyrimus skatinančios programos.

Permainų metai

“Pasiūlytos rekordinės investicijos į ekonomikos pažangą - tai daug daugiau negu kiekybinis pokytis. Tai kokybinis lūžis biudžeto struktūroje ir esminė požiūrio permaina”, - sakė D.Grybauskaitė.

Jos teigimu, su naujos kokybės biudžeto projektu Europos deklaruoti politiniai siekiai - konkurencingumas, ekonomikos augimas, sanglauda - įgauna konkrečią finansinę išraišką. Nuo šio momento politinis prioritetas tampa konkrečiu biudžetiniu prioritetu.

EK patvirtintame 2008-ųjų ES biudžeto projekte numatoma išlaidas ekonomikos plėtrą skatinančių programų finansavimui padidinti iki 57,2 mlrd. eurų. Tai būtų 2,3 mlrd. eurų daugiau nei tokioms išlaidoms skiriama šiemet. Jei tokiam pasiūlymui pritars ES Parlamentas ir Taryba, ES ekonomikos augimui skatinti tektų 44,2 proc. biudžeto lėšų.

Išlaidas tyrimams siūloma padidinti 11 proc. Investicijos į transeuropinių energetikos ir transporto tinklų (TEN) plėtrą didinamos 14 proc. Beveik 17 proc. didinamos išlaidos inovacijų įmonėms skatinti.

Žemės ūkio sričiai numatomos išlaidos išlieka tokios pat, kaip ir 2007-aisiais metais - 56,3 mlrd. eurų (tai - vienintelis nepadidėjęs biudžeto išlaidų skyrius), tačiau šio segmento viduje pasiūlytos struktūrinės permainos: tiesioginių išmokų ir rinkos reguliavimo priemonėms skiriama išlaidų dalis šiek tiek mažėja (-0,5 proc.), tuo tarpu kaimo plėtrai, ekologinei žemdirbystei, žuvininkystei numatoma dalis didėja (1,8 proc.). Išlaidos aplinkos apsaugai žemės ūkyje didėja 11 proc.

Išlaidas sveikatai ir vartotojų apsaugai siūloma padidinti 15 proc.

Dopingas naujokams

Ne mažiau kaip 14 proc. siūloma didinti Sanglaudos fondą. Tai dar padidintų naujųjų ES šalių galimybes pasinaudoti ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų parama. Prognozuojama, kad 2008-aisiais naujosioms šalims teks apie 47 proc. visų Sanglaudos ir struktūrinių fondų. Tuo tarpu 2006-aisiais ES 10-ukui tebuvo skirta apie 23 proc. šių fondų.

D.Grybauskaitė prognozuoja, kad ateityje ši tendencija spartės: jei šalys gebės pasinaudoti joms numatoma finansine parama, iki 2013-ųjų naujosioms šalims skiriama dalis persiris per 51 proc. ES Sanglaudos ir struktūrinių fondų lėšų.

2008-ųjų ES biudžeto projektą iki gruodžio svarstys bei tvirtins šalys narės ir Europos Parlamentas.

Lietuviški akcentai

Komentuodama, ką ES 2008-ųjų biudžetas žada Lietuvai, komisarė D.Grybauskaitė pastebėjo, kad Sanglaudos ir Struktūrinių fondų parama mūsų šaliai kitais metais galėtų siekti 1 mlrd. 480 mln. eurų ir viršytų 5 proc. prognozuojamo bendrojo nacionalinio produkto.

2007 metų biudžete Lietuvai numatoma finansinė parama - 1 mlrd. 386 mln. eurų. Pasak D.Grybauskaitės, tokio dydžio finansinės injekcijos, efektyviai ir išmintingai jas investavus, gali suteikti šaliai įspūdingą pagreitį.

Didžiausią dalį sudarytų struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama, kuri gali siekti 833 mln. eurų (2007 metais - 768 mln. eurų). Numatoma parama Lietuvos žemės ūkiui - 421 mln. eurų (šiemet - 418).