Seimas ypatingos skubos tvarka pakeitė “Mažeikių naftos” šeimininkus, tačiau tvarka pačioje bendrovėje liko sena

Vakar parlamentarai dar sykį pademonstravo fantastišką gebėjimą manipuliuoti Seimo statuto vingrybėmis, “marinuoti” laiką ar priešingai - be skrupulų ir motyvacijos tvirtinti norimus teisės aktus. Konservatoriai daugiau nei pusę valandos įkalbinėjo kolegas neforsuoti įvykių, ramiai apsvarstyti padėtį naftos sektoriuje, grasino įvairiais skundais ir protestais. Tuo tarpu kairiosios daugumos atstovai įrodė puikiai išmokę trejų metų senumo pamoką, kaip “gelbstint Lietuvą” galima ignoruoti bet kokius oponentų siūlymus.

Paskutinis koziris

“Mes esame įsitikinę, kad įstatymus dėl “Williams” turėtų teisių ir pareigų perleidimo “Jukos” reikėtų svarstyti po to, kai bus baigtos derybos su šia Rusijos naftos verslove. Kol kas apie tas derybas nieko nežinome, todėl Seimo daugumos skubėjimas kaip tik ir kelia didelį susirūpinimą”, - dėstė vienas konservatorių frakcijos lyderių Andrius Kubilius.

Jo teigimu, Vyriausybė nepateikė pakankamai svarių argumentų, kodėl neverta išpirkinėti “Williams” akcijų ir po to jų parduoti tai pačiai “Jukos” bet jau palankesnėmis Lietuvai sąlygomis.

“Gal tai, kas daroma šiuo metu, ir yra geriausias variantas, tačiau to niekas nesivargina įrodyti. “Jukos” taip pat apie savo planus kol kas kalba labai abstrakčiai. Klausimas, ar dar kam nors iš naftos versle dirbančių solidžių tarptautinių kompanijų buvo siūloma investuoti į “Mažeikių naftą”, atrodo apskritai nebuvo svarstomas. Dėl šių priežasčių mes ir siekiame, kad pirma būtų deramasi, o po to tvirtinami sprendimai. Kol kas girdime tik kalbas, esą siekiama pagerinti 1999-ųjų valdymo sutartį ir kitas sąlygas, bet nematome solidžios ataskaitos. Lietuvos naftos ūkio reorganizacijos įstatymą tikrai galima priimti vėliau”, - tikino A.Kubilius.

Tuo tarpu ūkio ministras Petras Čėsna visas šias abejones atrėmė jau ne kartą girdėtais teiginiais, esą viskas apspręsta jau prieš trejus metus ir esminės permainos neįmanomos. Ministras taip pat tvirtino, kad akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pakeitimas nėra koziris derantis su “Jukos”.

“Vyriausybė galėtų dėl valdymo sąlygų ir kitų svarbių dalykų derėtis iš naujo, jei “Mažeikių naftos” akcijos būtų parduodamos ne “Jukos”, o kokiai nors trečiajai šaliai. Kadangi taip neįvyko, galiojančios sutartys nepalieka pasirinkimo laisvės”, - tikino P.Čėsna.

Beje, diskusijose dėl minėto įstatymo pakeitimo beveik valandą savo abejones ir pasiūlymus dėstė tik dešinėje Seimo posėdžių salės pusėje sėdintys politikai. Socialdemokratams ir socialliberalams šioje istorijoje viskas buvo aišku. Pataisa priimta 60 parlamentarų balsavus už, 28 prieš ir 9 susilaikius.

Saugumas atlyžo

Parlamentarams vakar buvo pateikta ir Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus Mečio Laurinkaus pasirašyta išvada dėl permainų šalies naftos ūkyje. Savaitės pradžioje jis buvo gana aptakiai užsiminęs apie “egzistuojančius pavojus” ir sakė abejojąs, ar reikia skubėti priimant pataisas, prieštaraujančias Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo nuostatoms, draudžiančioms perduoti aprūpinimą energetiniais ištekliais šalių, iš kurių šie ištekliai tiekiami, subjektų kontrolei. Vakar VSD vadovas patikslino, kad neaiškumų buvo kilę įstatymo pataisą nagrinėjant atskirai nuo viso Nacionalinio saugumo konteksto.

“Sąvoka strateginis investuotojas turi dvejopą prasmę. Formalioji prasmė apibrėžta investicijų įstatyme, siejama su investicijų kiekiu, o politinė prasmė - Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Ekspertai patvirtino, kad naftos sektoriaus priklausomybė nuo kurios nors vienos šalies nedaro lemiamos įtakos Lietuvos energetinei priklausomybei, nes turime galimybių apsirūpinti naftos produktais iš alternatyvių šaltinių. Be to, pataisose numatyti “saugikliai”, kurie leis kontroliuoti tolesnius investitoriaus veiksmus. Galbūt šie saugikliai kiek silpni, todėl ir mūsų išvadoje atkreipiamas dėmesys, jog dėl pirminių sutarčių rizika dėl vienašališkų investuotojo sprendimų perduoti savo teises ir pareigas išlieka. Tačiau tai susiję ne su “Mažeikių naftos” reorganizavimo įstatymo pataisomis, o su visų sutarčių aplinkybėmis”, - dėstė M.Laurinkus.

VSD išvadose taip pat siūloma ateityje patobulinti Nacionalinės energetikos strategiją ir strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių įstatymus. Įvertinant AB “Klaipėdos nafta” reikšmę šalies ekonominiam saugumui, minėtais įstatymais turėtų būti įteisinta valstybės kontrolė šioje įmonėje. “Jukos” pripažinimui visateisiu “Mažeikių naftos” šeimininku - “Williams” turėtų strateginio investuotojo teisių ir pareigų perdavimui - saugumas sakė neprieštaraująs.

Ūkio ministras, bandydamas išsklaidyti abejones dėl “Jukos” ketinimų solidumo, atkreipė dėmesį ir į tai, kad ši kompanija 160 mln. JAV dolerių investuoja į “Mažeikių naftos” akcijas bei dar 150 mln. dolerių skolina.

“Manau, jie bus suinteresuoti efektyviu įmonės darbu, nes bankroto atveju prarastų milžiniškas sumas”, - sakė P.Čėsna.

Nuolaidos įteisinamos dar kartą

Abejones dėl vakarykščio Seimo sprendimo liberalų demokratų frakcijos vardu dėstęs buvęs ūkio ministras Eugenijus Maldeikis apgailestavo, kad šie dalykai svarstomi pernelyg skubotai, neišsiaiškinant esminių dalykų.

“Iki šiol neaišku, kas yra “strateginis investuotojas”, nes sutartyse figūruoja dviejų firmų - Olandijoje registruotos ofšorinės bendrovės “Jukos Finance B.V.” ir “Jukos Oil Corporation” pavadinimai, kurių tarpusavio santykiai labai sudėtingai supainioti. Kas už ką konkrečiai atsakingas ir ką gali daryti, nėra aišku. Be to, tarptautinėje verslo praktikoje priimta “starteginiu investuotoju” laikyti kompaniją, kuri turi produkcijos realizavimo rinką. “Jukos” kol kas nepaaiškino, kur dės “Mažeikių naftoje” pagamintą kurą, nes iš esmės dirba tik su žalia nafta. Galima daryti prielaidą, kad jiems pirmiausia rūpi Būtingės terminalas, - aiškino E.Maldeikis. - Dar viena būtina sėkmingos veiklos ir bendradarbiavimo su finansinėmis institucijomis prielaida - investavimas laimint konkursus. “Jukos” buvo atvesta beveik taip pat, kaip ir “Williams”. Manau, kad dabartinė Vyriausybė padarė esminę klaidą šių metų birželį, kai naftos tiekėjo kriterijus atitinkančiai kompanijai buvo suteiktas strateginio investuotojo vardas. Jei tuomet būtų buvęs paskelbtas tiekėjo konkursas, net ir pasirinkus “Jukos”, su šia kompanija būtų galima kalbėtis kitokiu tonu”.

Seimo narys stebėjosi ir tuo, kaip traktuojama “Mažeikių naftos” strateginė reikšmė. Jo manymu, svarbi ne galimybė alternatyviais būdais apsirūpinti naftos produktais, bet milžiniška įtaka visam valstybės socialiniam ir ekonominiam gyvenimui.

“Šioje įmonėje sukuriama 10 proc. bendrojo vidaus produkto, todėl “Mažeikių naftos” negalima lyginti su kokiu nors žirnelių fabriku. Tačiau kol kas nepanašu, kad naujiesiems šeimininkams rūpėtų bendrovės gyvybingumas. “Jukos” savo valdomai įmonei skolina pinigus dvigubai didesnėmis palūkanomis, nei kainuoja kreditai rinkoje šiandien. Tai yra ne kas kita, kaip tos įmonės dusinimas”, - teigė E.Maldeikis.

Beje, valstybė “Mažeikių naftai” yra paskolinusi milijardinę paskolą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir “Wiliams”, o dabar “Jukos”.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas liberalas Raimondas Šukys savo ruožtu teigė, kad, patvirtindami “Jukos” strateginio investuotojo teisių perėmėju, parlamentarai suteikia jai tokias pat privilegijas, kokiomis naudojosi “Williams”.

“Jukos” strateginio investuotojo statusą iš esmės gavo jau šių metų liepos 4 dieną, todėl kyla abejonių, kad reikia taisyti Akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymą. Manau, kad problema glūdi ne strateginių interesų konflikte, bet ekonominiuose dalykuose. Balsuodami “už” “Jukos” pripažinimą teisių perėmėja mes suteikiame jai galimybę naudotis kai kuriomis mokesčių lengvatomis, nors galiojantys kiti įstatymai lyg ir nesuteiktų jai tokių galimybių. Priešingu atveju dėl šių dalykų būtų reikėję derėtis ir keisti įstatymus atskirai. Dabar Vyriausybė sako, jog taip parodė “pritarimą sandoriui” ir “pagerino derybų atmosferą”. Realiai - atsisakė paskutinių svertų, galinčių padėti pagerinti savo padėtį”, - sakė R.Šukys.

Pertrauka dėl pertraukos

Seimui vakar nepavyko vienu ypu sutvarkyti dar vieno “naftos reikalo”. Drauge su bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymo pataisomis turėjo būti priimtas atskiras nutarimas, nurodantis oficialius “Williams” įpėdinius. Juo turėtų tapti antrinė “Jukos” įmonė”, Nyderlanduose registruota ribotos priklausomybės bendrovė “Yukos Finance B.V.”. Tačiau iš rytinio posėdžio darbotvarkės, opozicijos reikalavimu, klausimas nukeltas į vakarą, nes Vyriausybė per vėlai, tik trečiadienį 18 val., pateikė nutarimo projektą. Nebuvo išlaikytas Statuto reikalavimas dokumentą pateikti parlamentarams likus 24 valandoms iki svarstymo.