Lietuvos pramonininkų konfederacija deklaruoja pasitikėjimą didžiausiu šalies komerciniu banku  

Pirmojo 2003-iųjų Lietuvos pramonininkų konfederacijos narių susirinkimo darbotvarkė vakar pirmiausiai buvo dedikuota bankininkystės klausimams.

Panika nurimo

Vilniaus banko prezidentas Julius Niedvaras, patvirtinęs, jog banko statistika iš esmės sutampa su oficialiais ūkio bei finansų ministerijų skelbiamais duomenimis apie įspūdingą praėjusių metų šalies ūkio augimą, sakė, jog VB pelnas praėjusiais metais taip pat bus gerokai didesnis nei 100 mln. litų.

“Praėjusią savaitę paskelbėme visus svarbiausius duomenis, rodančius mūsų banko finansinę būklę. Dabar šią informaciją galiu papildyti nebent tuo, kad ažiotažas iš esmės nurimo, ir banke pastebimos atvirkščios tendencijos - verslininkai atlieka tik tradicines operacijas, o žmonės grįžta su savo indėliais. Mes tęsime duotą žodį ir visiems nuo sausio 6-osios iki 31-osios atnaujinsiantiems nutrauktas terminuotas sutartis išmokėsime prarastas palūkanas”, - tvirtino J.Niedvaras.

Vilniaus banko prezidentas pripažino, kad nepagrįstų gandų sukelta sumaištis kiek sugadino nuotaikas ir greičiausiai turės neigiamos įtakos banko galutiniams veiklos rezultatams, tačiau teigė, kad šis išbandymas turėjo ir teigiamų pusių.

“Mes turėjome progą pasitikrinti, kaip sugebame dirbti ekstremaliomis sąlygomis, daug ką apmastyti ir užfiksuoti, ko trūksta finansų rinkai. Galiu pasidžiaugti, kad šį egzaminą išlaikėme ir esame pasiruošę būti pionieriais, siūlant naujus produktus taupant ar investuojant”, - kalbėjo J.Niedvaras.

Pramonininkų svečias taip pat teigė, kad oficialių tyrimo rezultatų ir atsakymų į klausimą “kas inspiravo gandus” iš VSD bei Specialiųjų tyrimų tarnybos dar nėra.

SEB bankrotas neįmanomas

“Galiu šiek tiek pakomentuoti tik informaciją, susijusią su visos SEB grupės, kuriai priklauso ir Vilniaus bankas, veikla. Jums greičiausiai nėra naujiena, kad ši finansinė grupė priklauso garsiajai Švedijos Valenbergų dinastijai. Pastaroji maždaug 200 metų dalyvauja beveik pusėje Švedijos ekonomikos ir yra nepaprastai įtakingai. Kitos kapitalo grupės bei investuotojai nori padidinti savo įtaką ir meta tam tikrus iššūkius.

Manau, kad visa tai ir išprovokuoja tam tikrą trintį. Kita vertus, aštrėjanti konkurencija neturi nieko bendra su pačios SEB “sveikata” - praėjusiais metais SEB grupės turtas padidėjo maždaug nuo 20 mlrd. litų iki 470 mlrd. Lt. Beveik tokio pat dydžio turtu SEB disponuoja kaip turto valdymo įmonė. Nė vienas grupės padalinys nedirbo nuostolingai, todėl samprotavimai apie kokią nors krizę neturi jokio pagrindo. SEB gali ką nors nupirkti ar būti nupirkta, tačiau bankrotas neįmanomas net teoriškai”, - tvirtino J.Niedvaras.

Žurnalistų paprašytas patvirtinti neoficialius duomenis apie gruodžio mėnesį maždaug 13 mln. litų sumažėjusius indėlius, J.Niedvaras sakė neturįs tikslių duomenų, tačiau pastebėjo, kad, jei taip ir būtų iš tiesų, banko veiklai jokios įtakos neturėtų.

“Bendra indėlių suma VB siekia 3,5 mlrd. litų, todėl dalies indėlininkų pasitraukimas turi nebent emocinę svarbą. Preliminariais duomenimis, 2002-ųjų pabaigoje mūsų banke buvo 4,583 mlrd. litų klientų indėlių - 411 mln. litų daugiau nei 2001-ųjų pabaigoje. Be to, praėjusių metų gruodį išdavėme du kartus daugiau nei paprastai būsto paskolų, maždaug su septyniais tūkstančiais klientų sudarėme pensijų draudimo sutartis”, - teigė J.Niedvaras.

Pramonininkai ramūs

LPK prezidentas Bronislovas Lubys, patvirtinęs asmeniškai pažįstąs SEB šeimininkaujančios Valenbergų dinastijos atstovus ir neabejojąs jų finansiniu pajėgumu, pastebėjo, kad “Achemos” grupės operacijos Vilniaus banke per mėnesį sudarė dešimtis milijonų litų, o atsiskaitymai nė sekundei nebuvo sutrikę. Savo asmenines santaupas B.Lubys taip pat laiko Vilniaus banke ir neketina pinigų pervesti kur nors kitur.

J.Niedvaras, paprašytas pakomentuoti, kiek stambių įmonių gruodį atsisakė VB paslaugų, teigė, kad nė vienas korporatyvinių klientų, kurių apyvarta per metus viršija 100 mln. litų, iš banko nepasitraukė.

“Tokių įmonių Vilniaus banke yra maždaug šimtas, sąlyginai smulkių klientų - apie 50 tūkst. Jų sąskaitose buvo tam tikras judėjimas, tačiau vėlgi bankas “nenukraujavo”. Su daugeliu į gandus sureagavusių klientų mes jau susitikome ar dar ketiname susitikti, todėl tikimės, jog netrukus grįš į senas vėžes”, - vylėsi J.Niedvaras.

Vilniaus banko vadovas visus abejojančiuosius banko finansine būkle bei apskritai situacija šiame sektoriuje kvietė į susitikimą su Lietuvoje viešinčiu SEB Baltijos šalių ir Lenkijos padalinio vadovo pavaduotoju Matsu Kjaeru.

Svečias yra Vilniaus banko, “Unibanka” (Latvija) ir “Eesti Uhispank” (Estija) stebėtojų tarybų pirmininkas, vakar surengė susitikimą su žiniasklaidos atstovais ir iš esmės patvirtino visus J.Niedvaro teiginius.

Bronislovas Lubys, klausiamas, ar liguista indėlininkų ir kai kurių verslo struktūrų reakcija į gandus apie neva prasidedančią Vilniaus banko griūtį nerodo, jog ir kitas įmones bei rinkas gali pakirsti spekuliacijos informacija, atsakė neigiamai.

“Bet kokios kitos įmonės, gaminančios baldus, saldainius, alų, dešreles ar dar ką nors, problemos iš esmės yra tik tos įmonės ir jos savininkų problemos, neturinčios didesnės įtakos bendrai ūkio situacijai. Tuo tarpu bankas yra specifinė institucija, kurios veikla liečia absoliučiai visus socialinius ir ekonominius visuomenės sluoksnius. Jie neturi pakankamai daug informacijos ir yra itin jautrūs bet kokiems gandams. Nuo panašių dalykų yra skaudžiai nukentėjęs ne vienas bankas. Aš nesu pranašas ir negaliu kalbėti apskritai apie visą bankininkystės sektorių, tačiau Vilniaus banko, už kurio stovi galinga SEB grupė, atveju esu visiškai ramus”, - tikino B.Lubys.

LPK prezidentas taip pat prisipažino kol kas neturįs žinių apie Vilniaus bankui nemalonumų pridariusius gandonešius, tačiau abejojo, ar šią istoriją galima sieti su neseniai pasibaigusia prezidentine rinkimų kampanija.

“Biznis dažnai būna gana brutalus. Manau, kad šis atvejis įrodo, jog tokiais metodais veikiama ir Lietuvoje”, - spėliojo B.Lubys.