Gerovė ir skurdas matuojami skaičiais

Lietuvos valstybės statistika savo 85-ąją sukaktį pažymi tapusi Europos statistikos sistemos nare

Naudojantis nacionaline informacine statistikos sistema, integruota į ES statistiką, galima palyginti patikimus statistinius duomenis apie tai, kas, pavyzdžiui, rūpi daugumai lietuvių - kaip gyvename mes ir kitų Europos šalių žmonės.

Informacija apie įmones - konfidenciali

Iki Antrojo pasaulinio karo mūsų valstybėje buvo skelbiami visapusiški statistikos duomenys bendradarbiaujant su atitinkamomis Europos valstybių tarnybomis. Sovietmečiu pasitikėjimas statistika smarkiai sumenko, nes svarbiausia informacija buvo slepiama nuo visuomenės. Tik atkūrus nepriklausomybę, susirūpinta statistikos prestižu, jos duomenų tvarkymu, pateikimu, naudojimu ir konfidencialumu.

Anot Lietuvos statistikos departamento prie LRV Kauno teritorinės statistikos valdybos skyriaus viršininkės Genovaitės Naseckienės, Lietuvai tapus ES nare, šalies ir užsienio vartotojai ilgainiui galės gauti išsamią operatyvią informaciją apie Lietuvą, palyginti ją Europos ir tarptautiniu mastu. Tai padės įvairioms valstybės institucijoms priimti efektyvesnius sprendimus, remiantis palyginamąją informacija. Laimėsime ir mes, eiliniai piliečiai, nes Lietuvos regionų statistikos pagrindu bus patikslintas jų išsivystymo lygis. Remiantis tokiais daviniais bus tiksliau paskirstomos šalies ir užsienio fondų lėšos.

“Lietuvos statistikos departamento Kauno padaliniui statistines ataskaitas po kelis kartus per metus pateikia apie 11 tūkstančių ūkio subjektų. Suprantama, verslininkai gaišta savo brangų laiką, pildydami statistikai reikalingas anketas. Savo nenorą atlikti šį labai svarbų valstybei darbą jie kartais motyvuoja baime, kad informacija apie įmonę gali kur nors nutekėti, tačiau jie baiminasi be reikalo - pirminiai statistikos duomenys naudojami statistikos reikmėms taip, kad nebūtų galima identifikuoti konkretaus respondento”, - užtikrino Genovaitė Naseckienė.

Atmintinė gyventojams

Kauno teritorinė statistikos valdyba šiemet tiria gyventojų užimtumą, namų ūkio biudžetą, vartotojų nuomones, pajamas, gyvenimo sąlygas, vietinį bei išvykstamąjį turizmą ir kt. Atliekant šiuos tyrimus namų ūkiai pasirenkami atsitiktinės atrankos būdu.

“Noriu gyventojams priminti, kad mūsų darbuotojai prieš apklausą visada praneša raštu, nurodydami tyrimo pavadinimą, jo tikslus, klausėjo pavardę. Jei jums skambina klausėjas, jis turi prisistatyti atsiųstame rašte nurodyta pavarde. Jei klausėjas atvyksta į namus, jis turi jums parodyti darbuotojo pažymėjimą. Prašome kauniečių neatsisakyti dalyvauti mūsų atliekamuose tyrimuose, nes renkame svarbią statistinę informaciją”, - aiškino G.Naseckienė.

Surinktos informacijos pagrindu bus nustatytas regiono išsivystymo lygis, nuo kurio priklausys iš šalies ir užsienio struktūrinės paramos fondų gaunamų lėšų dydis.

Lietuva statistikos veidrodyje

Pagal gyvenimo trukmę Europoje pirmauja Švedija - vidutiniškai 80,0 metų, Islandija - 79,7, Ispanija - 79,2. Iš Baltijos šalių ilgiausiai gyvenama Lietuvoje - 72,5 metų, Estijoje - 71,6, o Latvijoje - 70,9 metų. Beje, pasaulyje trumpiausiai gyvena Zambijos ir Siera Leonės žmonės - apie 33 metus.

Labiausiai besimokančia šalimi Europoje yra Švedija, o iš Baltijos šalių - Estija.

Turtingiausi Europoje (ir pasaulyje!) yra Liuksemburgo gyventojai - kiekvienam per metus tenka 61190 JAV dolerių bendrojo vidaus produkto. Mažiau turtingi (36600 JAV dolerių) norvegai, airiai (36360), danai (30940), o Baltijos šalyse geriausiai gyvena estai (12260 JAV dolerių), antroje vietoje - lietuviai (10320).

Pagal gydytojų skaičių Lietuva užima ketvirtąją vietą Europoje po Italijos, Graikijos ir Belgijos, o skaičiuojant lėšas, skiriamas vieno gyventojo sveikatos priežiūrai, mūsų šalis užima paskutinę vietą (478 JAV doleriai), estams tenka po 562 JAV dolerių (pirmauja Šveicarija - 3322 JAV doleriai ir Norvegija - 2920), o štai pagal tuberkuliozės paplitimą mes pirmaujame Europoje.

Nepriklausomybės pradžioje nieko nežinojome apie mobiliojo ryšio telefonus, o po 12 metų Lietuvoje tūkstančiui gyventojų jau teko 475 tokie telefonai, Estijoje - 650, o tuo tarpu Liuksemburge 1000-iui gyventojų tenka net 1061.

Daugiausiai elektros energijos (daugiau nei 29 tūkst. kWh) vienam gyventojui sunaudojama Norvegijoje, o Lietuvoje - tik 3,0 tūkst., Estijoje - 5,7 tūkst.).

Šie skaičiai figūruoja šių metų Jungtinių Tautų pranešime apie žmogaus socialinę raidą - šiame statistikos veidrodyje atsispindi tik menka dalelė Lietuvos valstybės statistikos, šiomis dienomis pažyminčios brandų jubiliejų.