Infliacijos tendencijos palankios, Lietuvai siekiant įsivesti eurą 2015-aisiais, tačiau kai kurie analitikai sako, jog maža infliacija dar nebūtinai reiškia, kad mūsų šalis atitiks Mastrichto kriterijus.

Teigiama naujiena

Pasak "Danske Bank" vyresniosios analitikės Baltijos šalims Violetos Klyvienės, 1,2 proc. balandį siekusi metinė infliacija yra teigiama naujiena šaliai.

"Mūsų prognozė buvo šiek tiek didesnė, kad metinis kainų pokytis sieks apie 1,3 proc. Pagrindiniai veiksniai buvo žinomi – aišku, kad dėl sezoninio pokyčio brangs drabužiai, avalynė, šviežios daržovės. Dėl teigiamų pasaulinių žaliavų tendencijų vartojimo kainų pokytis ir augimas yra mažesnis. Tai teigiama naujiena, ypač vertinant tai, kad turime siekį įsivesti eurą", – BNS sakė V.Klyvienė.

Pasak jos, pasaulinės tendencijos yra palankios Lietuvai, nes didėja galimybė atitikti Mastrichto kriterijus, tačiau analitikė atkreipė dėmesį, kad infliacijos mažėjimo tendencijos išlieka visoje Europoje.

"Mūsų prognozėmis, 2013 m. vidutinė metinė infliacija prognozuota apie 1,8–1,9 proc., tačiau jei tokios tendencijos ir toliau laikysis, vidutinė infliacija veikiausiai bus dar mažesnė. Na, ir tai rodo, kad yra daug šansų neviršyti Mastrichto kriterijaus, tačiau tos žemėjimo tendencijos yra ir Europoje, todėl rizika viršyti vis dėlto išlieka", – teigė V.Klyvienė.

Pasak jos, daug vidinių priemonių, kaip sumažinti infliaciją, Lietuva neturi, tačiau turi stengtis bent nepadidinti kainų.

"Didelių galimybių, kaip paveikti infliaciją ir kaip vidinėmis priemonėmis sukurti palankią aplinką, nėra. Tačiau tikrai negalima judinti visų netiesioginių mokesčių: akcizų ir PVM. Jei siekiame euro 2015 m., negalima judinti, pavyzdžiui, PVM lengvatos šildymui", – sakė "Danske Bank" analitikė.

Reikia elgtis atsargiai

Pasak "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, metinė infliacija krito ypač žemai, tačiau nereiktų tikėtis, kad dėl to būtinai šalis atitiks Mastrichto kriterijus.

"Metinė infliacija nukrito iki labai žemo lygio – 1,2 proc., kartu mažėjo ir vidutinė metinė infliacija – rodiklis, kurį jau greičiau nei po metų vertins Europos Komisija, tikrindama, ar Lietuva pasiruošusi prisijungti prie euro zonos. Žiūrint į ateitį, reiktų neužmigti ant laurų su tokiu nuosaikiu pasitenkinimu dėl mažėjančios infliacijos, tikintis, kad tas apdovanojimas – euras – jau yra rankose", – sakė N.Mačiulis.

Anot jo, greičiausiai atitikimą Mastrichto kriterijams Lietuvoje lems dešimtosios procento dalys.

"Metinė infliacija turbūt žemiau nei 1 proc. nesumažės, esant palankioms tendencijoms, kitų metų pradžioje vidutinė Lietuvos metinė infliacija bus labai arti Mastrichto kriterijaus ir mūsų tenkinimą arba netenkinimą kriterijaus lems viena dešimtoji procentinio punkto. Tai reiškia, kad Vyriausybė toliau formuodama savo politiką turi labai atsargiai vertinti kiekvieną sprendimą, galintį lemti kainų didėjimą", – tikino "Swedbank" ekonomistas.

Mažės ir toliau

DNB banko vyresnioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigė, kad šiemet tikimasi tolesnio infliacijos mažėjimo.

"Vertinant visų metų perspektyvą, tikimės tolesnio infliacijos mažėjimo. Prognozuojamas itin sėkmingas pasaulinis žemdirbystės produktų derlius lems pasaulinių maisto kainų kritimą, kuris antroje metų pusėje turėtų pasiekti ir Lietuvą. Be to, artimiausią pusmetį tikimasi ir žemesnių energetikos išteklių kainų", – banko išplatintame komentare teigė I.Genytė-Pikčienė.

Lietuvos statistikos departamentas pranešė, kad metinė (balandį, palyginti su 2012 m. balandžiu) infliacija siekė 1,2 proc., o vidutinė metinė infliacija buvo 2,6 proc. Mėnesinė infliacija siekė 0,3 proc.

Balandį užfiksuota mėnesio infliacija buvo tokia pat, kaip ir kovą. Metinė infliacija šiemet balandį buvo 2 procentiniais punktais mažesnė nei tą patį 2012 m. mėnesį, o vidutinė metinė infliacija – 1,5 procentinio punkto mažesnė.

Anksčiau Statistikos departamentas prognozavo, kad balandį Lietuvoje bus užfiksuota 0,1 proc. suderinta mėnesio infliacija, 1,1 proc. suderinta metinė infliacija ir 2,6 proc. suderinta vidutinė metinė infliacija.