Iš trečiųjų šalių siunčiantis internetu nusipirktą prekę, jos kaina dėl pridėtinės vertės (PVM) ir muito mokesčių gali gerokai išaugti. Tad elektroninius apsipirkimus pamėgę lietuviai ieško landų, kaip šių mokesčių išvengti.

Gali nemaloniai nustebinti

Elektroninė prekyba Lietuvoje pastaruosius kelerius metus populiarėja septynmyliais žingsniais. Dažnai pirkėjai siuntinius siunčiasi ne tik iš Lietuvos elektroninių parduotuvių, bet ir iš kitų valstybių. Bėda kyla tada, kai prekė siunčiama iš valstybės, nepriklausančios ES. Už tokius siuntinius pirkėjui reikia sumokėti ne tik PVM, bet ir muito mokestį.

Žmonės, nežinantys apie PVM ir muito mokesčio taikymą, gali būti nemaloniai nustebinti, kartu su siuntinio atsiėmimo iš pašto pranešimu gavę ir muitinės pranešimą susimokėti nemenką sumą. Nesumokėjęs žmogus negali atsiimti siuntinio. Kartais pirkinio kaina gali būti netgi mažesnė už mokesčius.

Todėl didėjant parsisiunčiamų prekių iš užsienio kiekiui daugėja ir būdų, kuriais bandoma išvengti mokesčių mokėjimo.

Gudrauja įvairiai

„Dažniausiai asmenys išvengti mokesčių stengiasi neteisingai nurodydami prekių vertę, siuntoje esančių prekių kiekis neatitinka deklaruoto. Buvo nustatyta atvejų, kai deklaruojami padėvėti daiktai, o siunčiami nauji“, – sakė Lietuvos Respublikos muitinės atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė

Muito mokestis skaičiuojamas nuo bendros pirkinio kainos ir siuntimo išlaidų sumos. Komercinio pobūdžio siuntiniams PVM taikomas tada, kai bendra suma viršija 75 litus, muito mokestis – kai suma didesnė nei 160 litų. Atsižvelgdami į tai, pirkėjai kartais bando sukčiauti paprašydami pardavėjo siuntinį žymėti kaip dovaną. Dovana siunčiama ne pardavėjo pirkėjui, o vieno žmogaus kitam, todėl mokesčio mokėti nereikia.

Gavusi siuntinį muitinė gavėjo gali paprašyti atsiųsti sąskaitą. Tokiu atveju sukčiai pakeičia sąskaitoje įrašytą sumą į mažesnę. Tačiau tai gali ne visada suveikti. Kai kurios elektroninės parduotuvės, pavyzdžiui, viena populiariausių – „Ebay“, naudoja mokėjimo sistemą, kurioje išlieka prekės kodas, žymimas ant siuntinio pakuotės. Žinodami prekės kodą muitininkai nesunkiai gali patikrinti, kokia suma iš tikrųjų buvo sumokėta už prekę.

Dar vienas pamėgtas būdas – susitarus su pardavėju pervesti pinigus tiesiai į jo sąskaitą, nesinaudojant tarpininkais, t. y. oficialiai neperkant prekės elektroninėje parduotuvėje. Pardavėjas išrašo dvi sąskaitas, vienoje jų nurodoma suma, už kurią nereiktų mokėti mokesčio, kitoje – likusi pirkinio kainos dalis. Siuntinys siunčiamas su pirmąja sąskaita. Taip pat galima paprašyti pardavėjo atspausdinti fiktyvią sąskaitą ir pirkinį išsiųsti su ja.

Apeiti sistemą nesunku

Vilnietis studentas Karolis laikraščiui pasakojo, kad pirkinius iš užsienio yra tekę siųstis ir sumokant mokesčius, ir jų išvengiant. Vaikinas pastebi, kad apeiti mokesčius nėra taip sudėtinga. Ypač tada, kai siuntiniai atkeliauja iš Kinijos. Karolis teigia, kad kinai noriai sutinka atspausdinti fiktyvias sąskaitas, ant pakuotės užrašyti mažesnę pirkinio vertę ar pirkinį įvardyti kaip dovaną.

Tačiau Karolis tvirtina, kad pirkti internetu iš užsienio daug patogiau ir pigiau, net ir mokant mokesčius.

„Kai siunčiausi kompiuterį, pasiskaičiavau, kad su mokesčiais vis tiek pigiau nei pirkti Lietuvoje. Todėl tvarkingai susimokėjau mokesčius ir tiek“, – sakė pašnekovas. Tačiau pastaruoju metu jis perka tik smulkias prekes, už kurias nereikia mokėti nei PVM, nei muito mokesčių.

Kita laikraščio pašnekovė Eglė pasakojo nemažai daiktų parsisiunčianti iš Amerikos. Mokėti mokesčių už siuntinius ji nevengia. Netgi atkreipia dėmesį, kad aukšto lygio parduotuvės, prekiaujančios internetu, niekada nesutiktų ir negaištų laiko spausdindamos netikras sąskaitas.

Tačiau Eglė susidūrė su kitu keblumu – muitinės tarpininko darbu. Muitinės tarpininkas yra žmogus, kuris užpildo gauto siuntinio deklaraciją ir sutvarko kitus dokumentus. Moteris su draugais dalyvauja elektroninės parduotuvės organizuojamame žaidime: užsiregistravęs parduotuvės tinklalapyje turi sužymėti tave dominančias sritis ir nurodyti savo banko sąskaitą.

Kiekvieną mėnesį iš sąskaitos nuskaičiuojama nustatyta suma, už kurią tau atsiunčiama dėžė su įvairiais daiktais iš pažymėtų sričių. Eglė teigė, kad muitinėje jos siuntinys ne tik išpakuojamas ir peržiūrimas – deklaracijoje pažymėti daiktai, kurių siuntinyje ji po to neranda.

„Muitinės deklaracijoje surašyti vienetai, ko ir kiek yra. Savo dėžėje kai kurių daiktų nerandu. Kaip man tai traktuoti? Ar iš manęs paėmė? Ar man ko nors neatidavė?“ – klausė moteris.

Eglė tvirtina neprieštaraujanti, kad muitininkai peržiūrėtų siuntinyje esančius daiktus, taip pat sutinka sumokėti PVM ir muito mokesčius, tačiau šie mokesčiai jai skaičiuojami ir už tuos daiktus, kurių ji negavo. Šiuo metu moteris bando išsiaiškinti, ar deklaracija muitinėje buvo užpildyta neteisingai, ar muitinės darbuotojai kai kuriuos daiktus paprasčiausiai pasisavino.

„Gerai tai, kad vis tiek išeina pigiau negu nusipirkti Lietuvoje. Netgi skaičiuojant kartu su siuntimo mokesčiais“, – teigė pašnekovė.

Už siuntinius neatsako

G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė sakė, kad jeigu prekes žmogus įsigijo elektroninėje parduotuvėje, kartu su siunta muitinei turi būti pateikiami prekių įsigijimo ir siuntimo dokumentai, kurie reikalingi importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti. Kol negaunami tokie dokumentai, negali būti apskaičiuojami mokesčiai ir pašto siunta negali būti atiduodama gavėjui.

„Jeigu asmuo nesutinka su muitiniu siuntos įvertinimu, jis turi teisę įrodyti, kad mokėjo tiek, kiek nurodyta sąskaitoje, pateikdamas visus sandorio vertę pagrindžiančius dokumentus. Taip pat gavėjas turi teisę atsisakyti siuntinio“, – sakė G.Vitkauskaitė-Šatkauskienė.

Ji taip pat pabrėžė, kad už sugadintas ar dingusias siuntas atsako ne Lietuvos muitinė, o Lietuvos pašto administracija. Be to, jei nori, siuntinius deklaruoti gali patys gavėjai.

„Galimybę deklaruoti siuntinį muitinei turi ir pats siuntos gavėjas, apie tai iš anksto informavęs Lietuvos paštą. Norėdamas deklaruoti siuntą pats, siuntos gavėjas teritorinėje muitinėje turi įsigyti Bendrąjį administracinį dokumentą (muitinės deklaraciją), teisingai jį užpildyti ir pateikti muitinei“, – sakė muitinės atstovė.