Esame įpratę, kad turime apdrausti savo automobilį. Tačiau ar tikrai galima apdrausti kiekvieną automobilį? Pavyzdžiui, kaip yra su transporto priemonėmis, kuriomis Afganistane važinėja Lietuvos kariai?

„Kiekvienas karys vykdamas į tarptautinę misiją yra draudžiamas“, – sakė Jungtinio štabo viešųjų ryšių karininkas kapitonas Marius Varna. Tuo pasirūpina pati kariuomenė. Kitaip yra su karo technika. „Nedraudžiame. Automobiliai, kita mūsų technika ten nėra apdrausti“, – sakė jis.

Taip yra todėl, kad drausti techniką nenaudinga. „Technika vyksta į galimą karo zoną, ir tie pažeidimai tikrai tikėtini. O ar draustų nors viena draudimo bendrovė, kitas klausimas“, – svarstė kapitonas M. Varna.

Prieš gabenant karo techniką į tarptautines misijas, ji įvertinama. Pargabenus nustatoma padaryta žala ir taip suskaičiuojami nuostoliai. „Be abejo, jos vertė krenta, nes tai iš esmės yra priemonės, kurios eikvojasi“, – tvirtino karininkas.

Šiuo metu įvairios technikos skaičius Afganistane nesiekia penkiasdešimties, o Lietuvos karių tarnauja apie 260. Kiekvieno kario sveikata nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje draudžiama privalomai valstybės biudžeto lėšomis. Įvykus nelaimei, per kurią buvo sužalotas ar žuvo karys, išmokos sąlygas ir sumą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suma, kurią gali gauti karys, yra nuo 12 iki 36 kartų kariui savanoriui ir nuo 12 iki 48 kartų profesinės karo tarnybos kariui didesnė nei nelaimės mėnesį gautas atlyginimas.

Lietuvos draudimo bendrovės apdrausti nuo karo negali. „Karo veiksmai yra tarp nedraudžiamųjų įvykių, – teigė “Lietuvos draudimo„ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Žaltauskaitė. – Tai galioja ne tik kariams, bet ir visiems. Tai klasikinė draudimo išimtis, kuri labai plačiai taikoma pasaulyje, įvairiose draudimo bendrovėse.“

Tačiau draudimo bendrovės sulaukia ir neįprastesnių prašymų. Tarp jų pasitaiko tokių, kaip apdrausti nuo ateivių ar kurią nors kūno dalį.

„Prašymo apdrausti kurią nors kūno dalį sulaukiame vidutiniškai kartą per penkerius metus. Tai būna pavieniai atvejai, todėl patenkinti tokio poreikio negalime“, – sakė I. Žaltauskaitė

Pasak jos, dažniausiai keistesnių prašymų pasitaiko dėl nepakankamo žmonių supratimo apie tai, kas yra draudimas.

Esą žmonės dažnai klaidingai įsivaizduoja, kas yra draudimas, ir apsidraudę vienos rūšies draudimu mano, kad jis galioja visiems gyvenimo atvejams. Be to, norint apdrausti specifinius objektus susiduriama su tuo, kad labai sunku nustatyti vertę, apskaičiuoti galimą žalą ir riziką arba tai visai neįmanoma.