”Kauno energijos” skolos politikų nesudomino

Nors centralizuotai šilumą tiekianti Savivaldybės įmonė “Kauno energija” šiemet dirba nuostolingai, tačiau vakar Tarybos posėdyje ji buvo pristatyta kaip klestinti, puikius finansinius rodiklius demonstruojanti bendrovė.

Trumpą informaciją apie įmonės veiklą pristatęs Savivaldybės Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas, “Kauno energijos” valdybos pirmininkas, apie šiemet prisikaupusius 2,3 mln. litų nuostolius nekalbėjo. Jis pripažino, kad bendrovės pardavimo apimtys šiemet šiek tiek sumažėjo, tačiau ateityje šie rodikliai turėtų gerėti, nes “Kauno energijos” vartotojų gretos vėl gausėja.

Valdybos pirmininkas bene didžiausią dėmesį skyrė gerėjantiems pagrindinės įmonės veiklos rezultatams, kurie per pirmus devynis šių metų mėnesius padidėjo 133 procentais. Miesto Tarybos nariams žadėta, kad, prasidėjus šildymo sezonui, ketvirtas ketvirtis Savivaldybės bendrovei turėtų būti pelningas, o rodikliai - dar geresni.

Praėjusią savaitę “Kauno diena” rašė, jog 2003 m. ir 2004-aisiais Savivaldybės įmonė, pardavusi dalį turto, uždirbo 7-9 mln. litų pelno, o šiemet planuoja gauti tik nepilną milijoną litų pelno. Kai kurie Kauno politikai neatmetė galimybės, kad prastesnius finansinius rodiklius demonstruojančiai bendrovei ateityje negali būti ieškoma naujo savininko ar bent jau nuomininko, tačiau kol kas viešai apie tai nediskutuojama.

“Įmonės valdyba net nesvarstė įmonės pardavimo ar nuomos klausimo”, - vakar Tarybos posėdyje pareiškė ir Energetikos skyriaus vadovas.

Anot A.Vaitiekūno, rimčiausia “Kauno energijos” problema - vartotojų skolos, siekiančios 32 mln. litų. Dvi skolų išieškojimo bendrovės iš gyventojų sugebėjo išreikalauti sumokėti apie milijoną litų, tačiau šildymo sezoną, kaip ir kasmet, įsiskolinimai vėl padidės, nors šilumos kaina jau kelerius metus nesikeičia. Kad už šilumą nemoka itin nemažai kauniečių, gyvenančių Savivaldybei priklausančiuose būstuose, nebuvo užsiminta.

Trumpą informaciją išklausę Tarybos nariai detalesne Savivaldybės įmonės finansine padėtimi nesidomėjo. Savivaldybės kontrolierius Gediminas Raudonis norėjo sužinoti, kiek realių skolų slegia vartotojų pečius ir kiek priskaičiuota delspinigių: “Mane dažnai pasiekia gyventojų skundai, kad skola siekia šimtą litų, o delspinigių prisikaupę keturi šimtai”.

Tačiau į šį klausimą taip ir liko neatsakyta - valdybos pirmininkas tokios informacijos neturėjo.