Premjeras Algirdas Butkevičius vakar pažėrė naujienų: PVM lengvatos nebus naikinamos, ji bus grąžinta viešbučiams, galbūt pritaikyta ir šviežiai mėsai. Nors nekilnojamajam turtui (NT) mokesčiai kol kas negresia, susirūpinti turėtų užsidirbantys iš palūkanų ir investicijų.

Nusileis viešbučiams

Vakar premjeras A.Butkevičius atskleidė nemažą dalį mokesčių darbo grupės pasiūlymų. Jis patikino, kad planuojama išlaikyti visas dabar galiojančias PVM lengvatas – šilumai, vaistams, knygoms, spaudai, be to, jų gretas greičiausiai papildys grąžinama 9 proc. PVM lengvata viešbučiams, svarstomos ir mokesčių nuolaidos šviežiai mėsai. Neketinama naikinti ir nuo pernai galiojančios lengvatos keleivių vežimui tarpmiestiniu ir vietos transportu. Premjeras sako tikintis, kad grąžinus PVM lengvatas viešbučiams daugiau lėšų liks valstybei.

"Tai negali būti lyginama su cementu ar plytomis – tokie patys PVM tarifai. Tikrai jie išliks", – vakar Seime žurnalistams sakė A.Butkevičius.

Pasak premjero, PVM tarifą viešbučiams mažinti galima dėl dviejų priežasčių, pirmiausia dėl to, kad 60–70 proc. pajamų viešbučiai gauna iš užsienio turistų, o antra – mokėdami standartinį 21 proc. tarifą viešbučiai susigrąžina PVM mokestį, todėl jį sumažinus tikimasi, kad jie šio mokesčio nebeatsiims.

"Jeigu anksčiu PVM tarifas jiems buvo sumažintas, jie dėl keleto litų to (PVM sugrąžinimo – BNS inf.) nereikalaudavo. Pernai juridiniai asmenys iš viešbučių per PVM atskaitą susigrąžino 30 mln. litų. Ką ir kalbėti apie fizinius asmenis, nes jų apskaita nevedama", – sakė premjeras.

Lengvatinis 9 proc. PVM tarifas apgyvendinimo paslaugoms buvo taikomas 2010 m., tačiau nuo 2012 m. jis buvo atšauktas ir vėl yra 21 proc.

Dabar 9 proc. PVM tarifai galioja šilumai, keleivių ir bagažo vežimui, taip pat laikraščiams, žurnalams bei kitiems periodiniams leidiniams, o 5 proc. – kompensuojamiems vaistams ir neįgaliųjų techninės pagalbos priemonėms. Įprastas PVM tarifas šiuo metu yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 m. rudens.

NT mokesčio nebus

Premjeras pažadėjo, kad visuotinis NT mokestis kol kas taip pat nebus įvestas. Premjeras Seime žurnalistams pabrėžė, kad "pirmiausia reikia sutvarkyti NT rinką".

"Jeigu statybos leidimas yra išduotas, savivaldybė turi informuoti tam tikras institucijas, kad toks objektas gavo statybos leidimą, kad jis turi žemės sklypą... Ir turi būti nustatytos rinkos vertės, o ne... Kaip matome, prie Trakų, prie gražaus ežero, kažkodėl trijų aukštų namas su 2 ha žemės įkainotas 400 tūkst. litų. Kiekvienas sutiktų nusipirkti už tokią kainą, jeigu neturi pinigų, pasiskolintų", – teigė premjeras.

Taikosi į palūkanas

Premjeras išreiškė vienintelį ketinimą įvesti naujus mokesčius – jis remia darbo grupės pasiūlymą apmokestinti gyventojų pajamas iš investicijų ir palūkanų, viršijančių 10 tūkst. litų.

"Tai, kas viršija 10 tūkst. litų, mano nuomone, turėtų būti apmokestinama. Kodėl žmonės, gyvenantys iš tų pajamų, turi turėti išskirtines sąlygas?" – retoriškai klausė A.Butkevičius.

Premjero patarėjas finansų klausimais ir mokesčių reformos darbo grupės vadovas Stasys Jakeliūnas BNS yra sakęs, kad siūloma apmokestinti didesnes nei 10 tūkst. litų palūkanas už indėlius bei paskolas, taip pat vertybinių popierių pardavimo pajamas.

Ribos grynuosius

Be mokesčių pakeitimų, Vyriausybės vadovas paminėjo ir dar vieną valstybės pajamų didinimo priemonę – su bankininkais esą konsultuojamasi dėl šešėlinę ekonomiką padėti sumažinti galinčio atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo.

Vakar interviu LRT radijui jis sakė, kad Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui pavesta pateikti pasiūlymus dėl grynųjų pinigų apyvartos mažinimo priemonių. Esą Lietuva, palyginti su kitomis šalimis, atsiskaito "didžiausia dalimi grynaisiais pinigais", tad konsultuojamasi su komercinių bankų vadovais, ką jie mano apie atsiskaitymo grynaisiais ribojimą.

Jo teigimu, iš 27 ES šalių vienuolikoje apribota suma atsiskaitant grynaisiais pinigais, dažniausiai grynaisiais leidžiama atsiskaityti iki 1 tūkst. eurų (3,45 tūkst. litų).

"Bet, aišku, reikia apie tai galvoti, kad nebūtų pakenkta smulkiajam ir vidutiniam verslui", – teigė A.Butkevičius.

Pernai lapkritį A.Butkevičius sakė, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuo 2013 m. grynaisiais negalėtų atsiskaityti didesnėmis nei 5 tūkst. litų sumomis.

Šešėlio poslinkis

A.Butkevičius taip pat patikino, kad pareigūnai yra nustatę pagrindinius kontrabandos į šalį globėjus, tačiau konkretesnių detalių sakė negalintis atskleisti.

"Dėl šešėlinės ekonomikos tam tikri poslinkiai yra, dar negaliu tam tikros informacijos viešinti, bet yra netgi nustatyti kontrabandos globotojai, nuo kontrabandos įvežimo į Lietuvą iki galutinio taško", – vakar žurnalistams po Vyriausybės veiklos ataskaitos pristatymo sakė A.Butkevičius.