Nors šalyje nelaimingų atsitikimų ir vagysčių nemažėja, lietuviai nelinkę drausti savo nekilnojamojo turto. Jie tai daro pasyviausiai iš visų Baltijos šalių gyventojų.

Apsidraudė pačiu laiku

Dienraščio skaitytojas Aurimas (pavardė redakcijai žinoma) džiaugiasi savo turtą suspėjęs apdrausti prieš pat išvykdamas atostogauti. Likus vienai dienai iki šeimos atostogų pabaigos, jų būstas sostinėje buvo žaibiškai apvogtas. Ilgapirščiai išnešė itin brangią vaizdo ir garso aparatūrą ir daug kitų prabangių daiktų.

"Nors savo būstą esu apdraudęs jau ne vienus metus, kaip tyčia prieš pat atostogas baigėsi draudimo sutartis, todėl ją dar spėjau atnaujinti ir tuo labai džiaugiuosi.

Labiausiai nustebau dėl to, kad draudimo bendrovė man kompensavo ne tik patirtus nuostolius už pavogtus daiktus, bet ir kitokią žalą - sudraskytus parketus, suplėšytas užuolaidas, lovų užtiesalus, tad faktiškai su šeima patyrėme tik moralinį išgąstį", - patikino Aurimas.

Pašnekovas teigė būstą nusprendęs apdrausti po to, kai jų sodyba buvo kelis sykius apvogta, taip pat buvo bandoma įsibrauti ir į patį butą. Jis sakė, kad metinė draudimo įmoka jam kasmet atsieina apie 400 litų, o už patirtus nuostolius bendrovė atlygino per 20 tūkst. litų.

Pavyzdingi estai

Daugelio draudimo ekspertų duomenimis, nelaimingų atsitikimų ir vagysčių labiausiai padaugėja vasaros metu, kuomet dukart daugiau gyventojų turto nukenčia nuo vagysčių bei įvairių nelaimingų atsitikimų. Tačiau, nepaisant to, draudimo rinkai sezoniškumas įtakos neturi.

Gyventojai būstus draudžiasi vos tik juos įsigiję naujos statybos daugiabučiuose arba atlikę kapitalinius remonto darbus. Visgi, pasak specialistų, lietuviai savo turtą iš visų Baltijos šalių draudžia rečiausiai - tik apie 16 proc. Būsto draudimu pasirūpinę 18 proc. latvių ir net 41 proc. estų.

Bendrovės "If draudimas" komunikacijos vadovės Jurgos Lapkaitės duomenimis, menkiausiai Baltijos šalyse apdraustas ir lietuvių namuose laikomas kilnojamasis turtas - vos 5 proc. gyventojų yra pasirūpinę apsauga. Šį turtą kartu su būstu dažniausiai draudžia estai - 23 proc.

"Daugelis lietuvių yra įsitikinę, kad draudimas gana brangi paslauga, todėl taupydami pinigus būsto nedraudžia. Be to, pastebėjome, kad Lietuvoje namus dažniausiai draudžiasi būsto paskolas pasiėmę gyventojai - juos taip daryti įpareigoja bankas", - sakė J.Lapkaitė.

Nesuvokia, ką apsidraudė

Drausdami turtą žmonės dažniausiai pasirenka draudimą tik nuo pagrindinių rizikų - ugnies, vandens, gamtinių jėgų ir vagystės. "Pagal statistinius duomenis, daugiausia nelaimių namuose sukelia vanduo - vasaros metu stiprios liūtys, rudenį - prieš šildymo sezoną trūkę vamzdžiai. Žinoma, rečiausiai pasitaiko, bet didžiausius nuostolius sukelia gaisrai, kurie per keliolika minučių gali suniokoti dešimtmečius kauptą turtą. Dažniausiai tokiais atvejais atlyginti žalos šimtu procentų draudimo bendrovėms nepavyksta", - sakė J.Lapkaitė.

Tačiau, pasak pašnekovės, kai kurie gyventojai, suvokdami draudimo teikiamos apsaugos naudą, jau pasirūpina ir platesnėmis draudimo paslaugomis - namus ir turtą draudžia praktiškai nuo visų įmanomų rizikų, išskyrus keleto nedraudžiamųjų, tokių kaip karai, žemės drebėjimai ar terorizmo išpuoliai. Tačiau ne visi apdraudę būstą asmenys tiksliai žino, kokiu atveju jie gali gauti draudimo kompensaciją.

"Dažnai tik būstą apsidraudęs klientas tikisi, kad draudimo bendrovė kompensuos ir išlaidas už pavogtą televizorių, tačiau dėl prarasto ar namuose sugadinto esančio turto nuostoliai atlyginami tik tuomet, jei žmogus pasirinko ir namų, tai yra kilnojamojo turto, draudimą", - paaiškino J.Lapkaitė.

Kaime draudžiasi aktyviau

Bendrovės "Lietuvos draudimas" Privačios rizikos skyriaus vadovas Vaidotas Krencius sakė, kad kaimuose žmonės savo turtą draudžiasi gerokai dažniau nei miestuose.
"Nelaimių kaimuose įvyksta kur kas dažniau nei miestuose, todėl ir ten gyvenantieji yra labiau suinteresuoti būsto draudimu", - patikino V.Krencius.

Visgi, pasak jo, itin dažnai gyventojai turtą draudžia ne visu draudimu. "Kai kurie klientai mano, kad draudimo kompanijų suma jiems rekomenduojama per didelė, todėl paprašo ją sumažinti, o tai yra didžiausia klaida. Tik tuomet, kai būstui yra padaroma žala, jie supranta draudimo sumos svarbą, nes tada ir išmoka išmokama ne visa. Be to, kartais gyventojams ir patiems būtina įvertinti savo turto vertę - tai yra apsidrausti didesne, nei siūlo draudimo kompanija, suma.

Tai rekomenduojama tokiems klientams, kurių būstuose yra daug investicijų - nupirkta daug brangių kilnojamųjų daiktų - baldų, buitinės technikos, vaizdo bei garso aparatūros", - pabrėžė V.Krencius.

Vidutinė turto draudimo įmoka, pasak draudimo ekspertų, Lietuvoje siekia 168 litus, o vidutinė žala turtui, patiriama nelaimės atveju, yra didesnė daugiau nei 27 kartus. 2007 m. ji siekė 4666 litus.