Ar didindami savo saugumą tinkamai pasirinkome prioritetus, kuo pridengsime kol kas skylėtą mūsų dangų, kuo kompensuosime galimai sumažėsiančią JAV paramą Lietuvai, „Kauno diena“ aiškinasi su krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.
Testas NATO?
– Jei, kaip manoma, dronų spiečiumi rusija tikrino NATO parengtį, ar nėra taip, kad ji išsiaiškino, kad Aljansas nepasirengęs tokiam naujo tipo karui?
– Pirmą kartą NATO oro erdvėje buvo neutralizuoti priešiškos valstybės bepiločiai. Tad atsakas duotas ir tai tik pradžia. Mes taip pat esame pasirengę reaguoti, tačiau realistiškai vertiname būtinybę tiek plėsti mūsų pajėgumų apimtį, tiek stabdyti rusijos pajėgumų augimą.
Šiuo metu vyksta tyrimas dėl į Lenkijos oro erdvę įsiveržusių dronų – kol kas tikrinamos visos versijos: tiek tyčinio, tiek atsitiktinio patekimo į NATO teritoriją. Tačiau, ar tai būtų Ukrainos oro gynybos dezorientuoti ir dėl to pasiklydę rusų dronai, ar tikslingai pasiųsti testuojant arba provokuojant, esminis dėmuo – grėsmė mūsų piliečiams. Sąjungininkų pajėgų reakcija – dronų naikinimas – pasiuntė aiškią žinią rusijai, kad nuo stebėjimo pereiname prie veiksmo.
Beje, dar pernai, po incidento su šahedu Latvijoje, raginau įgalinti oro policiją vykdyti kovines užduotis – kaip matome, mūsų regiono pozicija buvo išgirsta ir pirmąsyk matėme tokios kovinės užduoties realizavimą NATO oro erdvėje.
Lenkijos danguje sumedžioti ne visi dronai, bet net ir ukrainiečiai, šioje srityje turintys didžiausią patirtį Europoje, negeba sunaikinti visų juos puolančių bepiločių orlaivių. Tad Jūs teisi – tai naujo tipo karas, kuriame dominuoja Antrojo pasaulinio karo metu naudota ginkluotė ir metodai bei itin sparčiai evoliucionuojančios naujosios technologijos. Tai kelia iššūkių ir Ukrainai, ir NATO. Tiek sensorių, tiek efektorių poreikis oro gynyboje išlieka didžiulis.
– Pastaruoju metu dronais išbandytas ir Lietuvos budrumas. Buvo nemažai kritikos dėl reakcijos į tai. Sakėte, kad Lietuva ėmėsi priemonių. Kaip dabar atrodytų situacija, jei iš priešiškos mums teritorijos vėl įskristų dronas?
– Dar prieš dronų incidentus liepą ėmėmės priemonių, kurios padėtų tobulinti teisinę bazę, peržiūrėti pajėgumų vystymą ir spartinti įsigijimus. Ar žinote, kiek buvo suplanuota oro gynybai praėjusios Vyriausybės? Maždaug 735 mln. eurų, nors mažiausiai prieš metus jau buvo aišku, kad oro gynybos pajėgumų vystymas turi būti prioritetas.
Mes oro gynybos pajėgumams vystyti skyrėme arti 2 mlrd. eurų. Pirmą vasaros pusę atidžiai peržiūrėjus poreikius, Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas pateikė vertinimą papildomiems pajėgumams už 0,5 mlrd. eurų. Jau rugsėjį pasirašysime sutartis dėl stebėjimo sistemų ir kovos priemonių – trumpojo nuotolio radarų, pasyviųjų radarų ir mobiliųjų kovos su bepiločiais orlaiviais sistemų.
Nacionalinis skubaus reagavimo paketas apėmė sustiprintą oro erdvės stebėjimą, mobiliųjų oro gynybos grupių dislokavimą pasienyje, pakeistą tarnybų sąveikumo algoritmą. Ministro įsakymu sutrumpinau sprendimo priėmimo dėl objektų neutralizavimo mūsų oro erdvėje grandinę – dabar priešiško objekto sunaikinimui mūsų oro erdvėje nebereikia ministro sprendimo. Pasitikiu mūsų ir sąjungininkų kariais.
Trečiadienį pasirašiau Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotas ir kartu su Susisiekimo ministerija parengtas įstatymų pataisas dėl lanksčios oro erdvės. Jos įgalins ne tik pratybų metu turėti galimybę žaibiškai uždaryti oro koridorius saugiam priešiškų objektų numušimui mūsų oro erdvėje, nesukeliant pavojaus civiliams objektams. Šios pataisos bus apsvarstytos Vyriausybėje skubos tvarka. Beje, trečiadienio naktį mūsų tarnybos intensyviai keitėsi informacija, algoritmai veikia. Oro gynybos pajėgumai buvo pasiruošę ir turi galimybę numušti taikinius. Keitėmės informacija su sąjungininkais ir Lenkija.
– Ketvirtadienį Vilniuje viešėjusiam NATO pajėgų Europoje vadui Alexusui Grynkewichiui sakėte, kad Aljanso policijos misiją Baltijos šalyse turėtų pakeisti rotacinė oro gynyba. Kokie to esminiai skirtumai didinant mūsų saugumą?
– Šiuo metu mes nekariaujame, tačiau šalia mūsų sienų vyksta didelio intensyvumo karas ir jokių realių ženklų dėl jo pabaigos nėra. rusija nesirenka taikinių, ji intensyvina puolimo apimtį, o Ukraina sėkmingai planuoja ir vykdo giluminių smūgių operacijas. Vadinasi, mūsų teritorijoje rizika auga. Todėl oro erdvės apsaugos stiprinimas turi įgauti ir įgauna pagreitį – šalia nacionalinių priemonių būtinas žymiai didesnis bendras Aljanso įsitraukimas saugant rytinę sieną.
Vienas iš galimų veiksmų – bendra pasienio valstybių pozicija dėl oro policijos misijos transformavimo į oro gynybos misiją. Dronų įsiveržimas į Lenkijos oro erdvę patvirtina, kad NATO narės rytiniame flange patiria tiesioginę grėsmę. Todėl vyriausiajam sąjungininkų pajėgų Europoje vadui pristačiau Lietuvos inicijuotą pozicijos dokumentą dėl Baltijos oro policijos misijos transformavimo į Baltijos oro gynybos misiją. Dokumentas yra įslaptintas dėl jautrių pajėgumų, tad negaliu atskleisti jo detalių.
Vienas iš formatų, kuris leistų paspartinti pajėgumų kaupimą saugant sieną ir oro erdvę, būtų „Baltic sentry“ („Baltijos sargybos“) tipo operacija ar misija Rytų flango oro gynybai. Tokia buvo inicijuota dėl agresyvaus rusijos šešėlinio laivyno veikimo Baltijos jūroje ir davė apčiuopiamų rezultatų. Matome pagrindo analogiškai į oro gynybą orientuotai operacijai.
Politiniai skandalai kenkia
– Karas Ukrainoje moko, ko saugotis turime labiausiai. Pristatydamas Vyriausybės programą Seime Jūsų pirmtakas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad per ligšiolinės Vyriausybės veiklos devynis mėnesius nesudaryta nė vienos naujos sutarties dėl naujų oro gynybos sistemų, tik dėl trijų braziliškų karinių transportinių orlaivių „Embraer“. Kodėl, kai turime skylėtą dangų, kai reikia vystyti nacionalinę diviziją, priimti Vokietijos brigadą, pasirinkti tokie prioritetai?
– Puikus klausimas, dėkui. Viena iš grėsmių nacionaliniam saugumui – dezinformacija ir melas, ypač kai kalbame apie gynybos klausimus. Ponas L. Kasčiūnas baigė kadenciją tik prieš devynis mėnesius, o jo amžiuje atmintis tikrai dar neturėtų taip apgauti, jog neprisimintų, kad Lietuvos karinės oro pajėgos dar nuo 2023 m. prašė naujų karinių transportinių orlaivių. Deja, „Spartanai“ ne tik sparčiai sensta – nuo 2030 m. dėl avionikos sistemų atsilikimo jie nebegalės skraidyti didžiojoje dalyje ES. Problemų kyla dėl jų atsarginių dalių tiekimo ir pasiūlyto neadekvataus atnaujinimo paketo – už didžiulius pinigus jie būtų atnaujinti tik iš dalies, tai truktų kelerius metus, tačiau paskui juos būtų galima eksploatuoti tik 8–9 metus.
Taigi, sulaukusi Oro pajėgų prašymo, dar pernai gruodį, ką tik pradėjusi kadenciją, paprašiau man pateikti detalų karinį patarimą ir kartu su komanda ėmėme sukti galvą, kur gauti papildomų lėšų. Paimti iš jau suplanuotų nėra galimybės. Man nebuvo priimtinas atsainus konservatorių požiūris į diviziją – kaip pamenate, pernai rudenį kariuomenė konstatavo, kad su tokiais resursais, kuriuos skyrė praėjusi Vyriausybė, visą operacinį pajėgumą ji būtų pasiekusi tik 2036–2040 m. Mes skyrėme adekvačių resursų ir perkėlėme divizijos parengimą į 2030 m., o tam suplanuotų lėšų neliesime.
Po ilgų paieškų gavome patvirtinimą, kad karinių transporto orlaivių galėtume įsigyti iš Sanglaudos fondų. Net jei šias lėšas gausime – už jas ginklų neįsigysi. Tad kai kurių politikų pareiškimai, esą vietoj „Embraer“ už tuos pinigus galėtume nupirkti kelias oro gynybos sistemas, yra primityvus diletantizmas. Tad, jei juos gausime (beje, tai ne paskola, o dotacijos, kurių nereikia grąžinti), gal galėsime užtikrinti, kad Lietuvos karinės oro pajėgos skraidytų saugiai.
Noras tvariai ir taupiai įsigyti kariškių geriausiai įvertintą, už geriausią kainą pasiūlytą platformą, kurią perka trečdalis NATO Europos šalių – o tai reiškia pigiau ir greičiau – tapo politinių kovų objektu. Pigūs tie politiniai taškai, kurie gaunami melo ir savo kariuomenės žeminimo kaina. Ilgos istorijos moralas – melo kojos trumpos. Jokios sutartys dėl „Embraer“ nepasirašytos, nes dar neaišku, ar pavyks gauti tas Sanglaudos lėšas. Oro gynybos įsigijimus, kaip jau minėjau, mes vertiname kitaip nei buvusi Vyriausybė – tam skiriame 2,5 karto daugiau lėšų. Nepasirašėme nė vienos sutarties? Iš tiesų – arti dešimties, iki metų pabaigos dėl oro gynybos pajėgumų stiprinimo planuojama pasirašyti dar mažiausiai keturias. Vien dronams skyrėme dvigubai daugiau lėšų nei buvusi Vyriausybė, maždaug 350 mln. eurų vietoj buvusių 177 mln.
– Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlė atidėti braziliškų lėktuvų pirkimą, jo vadovai dėl jų įsigijimo kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT). Ar jau turite žinių apie tyrimo išvadas?
– Trečią kadenciją dirbu NSGK. Tiek dirbdama opozicijoje, tiek dabar vadovaujuosi principu, kad gynyba turi būti aukščiau nei ideologiniai skirtumai. Praeitą kadenciją konservatorius toks principas itin džiugino, tuo girdavosi per bendrus vizitus JAV ir kitose NATO šalyse. Tiesa, įtampa tarp KAM ir NSGK – praėjusios kadencijos išradimas, ėdė jie ir savo pačių ministrą. Tačiau šioje kadencijoje situacija tapo destruktyvi. Nepagrįstus skundus dėl manęs kolegos rašo visu etatu. Matyt, neužteko, kad apsijuokė dėl anoniminio mėnulinio skundo Generalinei prokuratūrai ir STT – teisėsauga atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
Tai kolegų nesustabdė rašyti skundus ir dėl orlaivių. Iki šiol ponas L. Kasčiūnas taip ir nepatikslino savo kaltinimo, kokį asmeninį interesą aš turiu dėl orlaivių „Embraer“ įsigijimo. Nebent norą, kad turėtume NATO reikalingą pajėgumą, o mūsų pilotai būtų saugūs, laikytume asmeniniu interesu. Gal atsižvelgti į karinį patarimą kažkam atrodo nepriimtina – man tai atrodo racionalu ir atsakinga.
Dronų reikšmė šiuolaikiniame mūšyje vis auga, tačiau jie kol kas papildo, o ne pakeičia egzistuojančias esmines mūšio funkcijas.
Ir ore, ir ant žemės
– Matome, kad Ukrainoje karas dabar daugiausia vyksta ore, dronais, tad kodėl Lietuva koncentruojasi į tankų įsigijimus, sausumos pajėgas, tarp jų ir Vokietijos brigadą, JAV karius, nacionalinę diviziją?
– Šalia oro gynybos mums būtina nacionalinė divizija, Vokietijos brigada ir JAV kariai – negalime kvestionuoti šių prioritetų. Karas Ukrainoje vyksta visose aplinkose, visuose domenuose – ne tik ore. Dronų reikšmė šiuolaikiniame mūšyje vis auga, tačiau jie kol kas papildo, o ne pakeičia egzistuojančias esmines mūšio funkcijas – žvalgybą, manevrą, paramą ugnimi ir aprūpinimą.
Į dronus investuosime dvigubai daugiau, nei buvo suplanuota praeitais metais, juos integruojame į visas kariuomenės pajėgas, o Lietuvos kariuomenė atidžiai stebi ir analizuoja vykstančius konfliktus ir kintančias karybos tendencijas. Vis dėlto pagrindinė mintis, kuo pagrįsti NATO gynybos planai, – investuojant į gynybos pajėgumus išlaikyti tinkamą pusiausvyrą tarp gynybinių ir puolamųjų priemonių. Kitaip tariant, ketinama ne atmušinėti atskrendančias strėles, o visų pirma nušauti lankininką.
Propagandinės „Zapad“
– Penktadienį Lietuvos pašonėje prasidėjo Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Norėdama užkardyti galimas provokacijas Lenkija uždarė sieną su Baltarusija, taip pat ir geležinkelius, Lietuva – tik dalį oro erdvės. Kodėl Lietuva nutarė imtis mažiau priemonių?
– Šiuo metu kariniu požiūriu tokio poreikio nematome. Mūsų ir sąjungininkų žvalgyba labai detaliai stebi vykstančias pratybas, karinis budrumas padidintas, vyksta didelio intensyvumo pratybų periodas Lietuvoje ir regione. Lietuvoje šiuo metu treniruojasi per 10 tūkst. karių, regione – 45 tūkst. Žinoma, turime realistiškai vertinti, kad incidentų tikimybė vis tiek bus išaugusi, ypač kalbant apie dronus ir hibridines poveikio priemones, informacines ir kibernetines atakas. Rekomenduoju atidžiai sekti oficialias KAM ir Lietuvos kariuomenės socialinių tinklų paskyras.
– Ar šįsyk „Zapad“ pratybos kuo nors specifinės?
– Specifinės jos nebent tuo, kad yra bene mažiausios per visą savo istoriją. rusija nepamatuotai įstrigusi pražūtingame kare Ukrainoje. Pratybomis „Zapad“ kuriamas daugiau įvaizdis savo vidinei auditorijai, kad treniruojamasi dideliais mastais, tačiau, kaip matome iš pasirengimo, tai bus daugiau parodomojo pobūdžio fragmentiniai veiksmai su didele viešąja komunikacija. Tas pats ir kalbant apie kuriamą daugianacionalinį pratybų naratyvą – atvaryti keli skirtingų šalių būriai, kaip kariai sako, „dėl vėliavos“, bet jie neturi įtakos norint realiai treniruotis ir įgyti kolektyvinę karinę kompetenciją operacijoms.
Lėšų poreikis augs
– Europos Komisija (EK) iš Europos saugumo veiksmų programos (SAFE) prašė 5– 8 mlrd. eurų, gausime apie 6,4 mlrd., JAV nutraukia paramą Baltijos regionui. Kaip tai kompensuosime? Žinoma, pagrindinės lėšos gynybai turi būti iš mūsų biudžeto. Tačiau ar lūkesčius pateisino Gynybos fondas?
– Pirmiausia aiškiai atskirkime šias priemones. Valstybės gynybos fondas – viena iš papildomų krašto apsaugos finansavimo galimybių, leidžianti paspartinti NATO brigados infrastruktūros ir divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumo išvystymo projektus. Nors fondo apimtį tiksliai prognozuoti sudėtinga, galima preliminariai vertinti, kad 2025–2030 m. jis galėtų sudaryti 9–11 proc. viso krašto apsaugos sistemos biudžeto ir bendrai Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymui sugeneruoti iki 3 mlrd. eurų.
SAFE yra laikina EK sukurta paskolų priemonė, kuri suteikia ES valstybėms narėms galimybių vykdyti bendrus gynybos pirkimus prioritetinėse srityse. Lietuvai jo salygos yra itin palankios. Tad mums suteikta suma yra didelė pagalba, kuri pagreitins mūsų divizijos kūrimą ir aprūpinimą.
JAV parama sudaro 2–3 proc. visų Lietuvos išlaidų gynybai. Bent kol kas neturime žinių dėl visos JAV paramos sustabdymo, o tik dėl vienos iš programų, tačiau ir čia sprendimai dar nepriimti. Lietuva aktyviai dirbo ir dirba, kad Senato Apropriacijų komitete atsirastų pataisa dėl siūlymo skirti Baltijos saugumo iniciatyvai 250 mln. dolerių. Jei išties maždaug 60 mln. JAV paramos Lietuvai nebus įtraukta į JAV 2026 m. biudžetą, tikimės tai kompensuoti didindami bendrą KAM kaip asignavimų valdytojo biudžetą.
Kadangi Lietuvos gynybos pajėgumų poreikiai formuojami ne pagal skiriamus resursus, o pagal identifikuotas grėsmes, sąjungininkų regioninius ir nacionalinius operacinius planus ir jiems įgyvendinti reikalingus operacinių pajėgų poreikius, norint pasiekti užsibrėžtus tikslus resursų poreikis nemažės. Papildomos aplinkybės, tokios kaip Lietuvos oro erdvės pažeidimai, gali tik dar papildomai išauginti krašto apsaugai reikalingų lėšų poreikį. Padarysime viską, kad sprendimus priimančios institucijos gautų visą reikalingą pagrindžiančią informaciją, ir ginsime gynybos finansavimo poreikį.
– Kokios turite informacijos apie JAV, peržiūrinčių savo karių skaičių Europoje ir kitose šalyse, sprendimą dėl karių, dislokuotų Lietuvoje?
– Apie tai nuolat kalbuosi su partneriais JAV – tiek vizito Pentagone pas gynybos sekretorių metu, tiek susitikimuose su JAV misijos prie NATO vadovu ambasadoriumi Matthew Whitakeriu, tiek ir susitikime su vyriausiuoju sąjungininkų pajėgų Europoje vadu. Peržiūra vyksta labai lėtai ir tai mums palanku. Amerikiečiai nuosekliai laikosi pozicijos – jokių siurprizų. Su mumis aptariamas visas procesas. Aiškiai matomas JAV pajėgų buvimo Rytų flange atgrasymo efektas rusijai. Taip pat nauda patiems JAV kariams, jų parengčiai ir mokymų kokybei. Nauja infrastruktūra ir treniravimosi erdvių plėtra turi itin teigiamą poveikį.
Tačiau negalime būti naivūs. Elbridge’o Colby politika tiesmuka – JAV turi koncentruotis į Indijos ir Ramiojo vandenynoųregioną, atremti Kinijos grėsmę, tad Europa turi sparčiai vystyti savo pajėgumus, nustoti būti išlaikytine. Taigi pajėgų mažinimas Europoje tikėtinas – svarbu, kad jos būtų išlaikytos ar net sustiprintos Rytų flange. Tam padėtų ir mažiau dramatiško noro kibti Pentagonui ar Baltiesiems rūmams į atlapus. Praktiškas pokalbis, pragmatiniai ir geopolitiniai argumentai gali kur kas daugiau nei emocinis šantažas.
– Panikos kelti nereikia, tačiau kokie, Jūsų turimais žvalgybos duomenimis, realūs pavojai mūsų regionui, Lietuvai tapti rusijos taikiniu? Vis minima, kad pasirengti turime kelerius metus. Ar tai pagrįsta ir žvalgybos duomenimis?
– Pirmiausia turime pripažinti, kad rusija niekada nenustojo kėsintis į savo kaimynus, taip pat ir į Baltijos šalis. Šiuo metu ji transformavosi į karo meto ekonomiką, karo pramonė auga, ginkluotosios pajėgos taip pat. Visa tai – nepaisant nuolatinių didžiulių nuostolių Ukrainoje. Labai didele kaina ir labai lėtai, bet rusija juda į priekį Ukrainoje. Tad šiuo metu nėra jokių ženklų, kad karas čia artimu metu baigtųsi, ir rusija kol kas neturi motyvacijos sustoti. Iš dalies toks geopolitinis vertinimas pagrįstas rusijos turimų pajėgumų, matomų intencijų ir karo eigos vertinimu. Žvalgybos duomenų šiame formate neaptarinėsime. Faktas, kad šiuo metu vykdyti ir karą prieš Ukrainą, ir karą prieš NATO rusijai nebūtų įveikiama. Tad turime laiko.
Žinoma, jei JAV vis dėlto apsispręstų dėl antrinių sankcijų paketo, kuris pagaliau nukirstų pinigų srautą į rusijos karo mašiną, tai galėtų pakeisti aplinkybes. Kol kas to nematome. Tuo metu agresyvi retorika ir karinės galios augimasvyksta.
Tačiau tuo pat metu pradėjo sparčiai didėti NATO pajėgumai, Indijos ir Ramiojo vandenynų šalys taip pat stiprina savo kariuomenes ir gynybos pramonę. Vien Japonija per artimiausius dvejus metus dvigubai išaugins savo gynybos biudžetą. Kodėl mums tai svarbu? Nes tikėtinas koordinuotas rusijos ir Kinijos veikimas didinant įtampą NATO ir partneriams, tad mums taip pat svarbus ir mūsų demokratinių draugų Azijoje stiprėjimas. Pasaulis įžengė į karų dekadą. Nuo mūsų gebėjimo sutelktai ir ramiai veikti priklausys, kokie išlipsime kitoje šios kraujo upės pusėje.
Naujausi komentarai