Koncertas prasidėjo. Recesijos orkestras trenkė pirmąjį requiem akordą Lietuvos ekonomikai: BVP šių metų pradžioje sumenko 12,6 proc. Ekonomikos nuosmukis pralenkė daugelio analitikų prognozes ir baisiausius finansų ministro Algirdo Šemetos košmarus.

Tokio nuosmukio nesitikėjo

Šalies BVP per pirmus tris šių metų mėnesius, išankstiniais duomenimis, sumažėjo 12,6 proc. Nuosmukis viršijo beveik visas ankstesnes analitikų prognozes, žadėjusias 5–10 proc. ekonomikos nuosmukį.

Naujausi rodikliai nepateisino ir Finansų ministerijos lūkesčių, kuri dar kovo gale tikėjosi 10,5 proc. sieksiančio BVP nuosmukio ir pagal tai rengė naujas šiųmečio biudžeto pataisas, turėjusias stabilizuoti šalies makroekonominę padėtį.

"Liūdniausia tai, kad ekonomika smunka plačiu frontu – recesija fiksuojama visose srityse, eksporto ir vidaus rinkose", – sakė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Anot jo, eksportuojančių įmonių padėtis išlieka problemiška dėl besitęsiančios pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės. Vidaus rinkoje vartojimas pradėjo mažėti dar iki pasaulinės krizės, kuri šią tendenciją dar labiau sustiprino.

Ūkio ministras Dainius Kreivys anksčiau yra minėjęs, kad jei Vyriausybė nebūtų patvirtinusi 5 mlrd. litų vertės ekonomikos skatinimo plano, nuosmukis esą galėtų siekti 15 proc. Atrodo, kad nepaisant valdžios bandymo keisti šalies ūkio kryptį, į gilią duobę grimztama vis didesniu pagreičiu, o dugno dar nematyti.

Nors tikslių duomenų dar nėra, didžiausią recesijos smūgį patyrė apdirbamoji pramonė, mažmeninė prekyba, statyba ir nekilnojamojo turto verslas. Žemės ūkį ir ne gamybos paslaugas teikiančiose įmonėse nuosmukis buvo šiek tiek švelnesnis.

Pirmi ekonomikos recesijos požymiai šalyje užfiksuoti praėjusių metų gale: 2008 m. ketvirtą ketvirtį šalies BVP sumažėjo 2,2 proc. Užteko vos trejeto mėnesių, kad ekonomikos nuosmukio pagreitis išaugtų kone šešiskart.

Gerai, kad ne taip blogai

Pasak "DnB Nord" banko vyriausiojo analitiko Rimanto Rudzkio, kone 13 proc. siekęs BVP nuosmukis ne pats blogiausias rezultatas, mat daugelis tikėjosi, kad metų pradžia šalies ekonomikai bus labai sunki.

"Mažėjo visi pagrindiniai verslo sektoriai, jų smukimas buvo dar didesnis nei bendro šalies rodiklio. Ekonomikos kritimą kiek pristabdė biudžetinis sektorius, turintis stabilų finansavimą ir nepriklausantis nuo aplinkinių rinkų", – sakė analitikas.

Jo manymu, kad BVP taip smarkiai smuko, įtakos turėjo ir tai, kad šių metų rezultatai lyginami su pirmu 2008-ųjų ketvirčiu, kuris šalies ekonomikai dar buvo labai sėkmingas.

G.Nausėda teigiamai vertino pasikeitusį eksporto ir importo santykį, kuris, importo apimčiai smukus daug greičiau negu eksportui, net turėjo teikiamos įtakos kuriant BVP. Vis dėlto, kaip pabrėžė analitikas, tai nedidelė paguoda, mat kitos BVP sudedamosios dalys – namų ūkių vartojimas ir vidaus investicijos – smuko katastrofišku tempu.

Kirto kritęs vartojimas

Dar viena smunkančios šalies ekonomikos iliustracija tapo Statistikos departamento paskelbti mažmeninės prekybos rezultatai. Smarkiai sumažėjusiu vartojimu įmonės skundėsi nuo šių metų pradžios, pagaliau tai patvirtino faktai: mažmeninės prekybos apimtis pirmą šių metų ketvirtį smuko trečdaliu, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Labiausiai – 55,7 proc. – smuko transporto priemonių didmenine prekyba ir jų remontu besiverčiančių įmonių apyvarta. Ne maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvarta lyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 23 proc.

Sausį ir vasarį septintadaliu krito ir maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta. Didžiausią nuosmukį šiame sektoriuje patyrė mažos bendrovės, turinčios iki 10 darbuotojų. Jų pardavimo apimtis sumažėjo ketvirtadaliu (24,8 proc.). Kiek mažesnį nuosmukį patyrė stambesnės įmonės, kuriose dirba daugiau kaip 50 darbuotojų. Jų apyvarta sumenko apie 15 proc.

Penktadaliu smuko ir kavinių bei restoranų apyvarta. Maitinimo ir gėrimų tiekimo veiklos įmonių apyvarta be pridėtinės vertės mokesčio 2009 m. sausio–kovo mėnesį siekė 219,4 mln. litų ir, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, sumažėjo 20,4 proc.

Beje, mažėjimo tendencijos mažmeninės prekybos srityje veikiausiai dar stiprės, mat atmetus sezono įtaką, kovą mažmeninės prekybos nuosmukis siekė 4,3 proc., palyginti su šių metų vasariu.

Bedarbių gretos auga

Sparčiai smunkanti šalies ekonomika neteikia didelių vilčių ir darbo biržose į eiles beisirikiuojantiems bedarbiams. Per praėjusią savaitę, Darbo biržos duomenimis, buvo įregistruota 7,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių. Nuo šių metų pradžios darbo biržos sulaukia 8–9 tūkst. naujų bedarbių kas savaitę.

Šių metų balandžio 24 d. darbo ieškojo 184,9 tūkst. asmenų, turinčių bedarbio statusą, tai sudaro 8,6 proc. darbingo amžiaus šalies gyventojų.

Sparčiai artėjama prie dviženklio nedarbo rodiklio ir ekonomikos realijos gali gerokai pranokti prasčiausias prognozes: dar iki prasidedant vasarai darbo šalyje ieškos kas 10 darbingo amžiaus žmogus, o darbo rinkai teks prisiminti dešimtmečio senumo laikus.

Tikisi, kad smukimas lėtės

Tikėtis teigiamų permainų iki vasaros neverta. Analitikai pokyčius šalies ekonomikoje sieja su eksporto rinkų atsigavimu. Ligšiolinės Vyriausybės pastangos gaivinti šalies ūkį vertinamos skeptiškai.

"Pirmas ir antras šių metų ketvirtis bus tamsiausias nakties metas, kurį įveikus taps truputį lengviau. Didžiausias viltis atsigauti siejame su grįžtančiu pasitikėjimu tarptautinėje finansų rinkoje, apie kurį vis dar tenka kalbėti būsimuoju laiku. 2009 m. pabaigoje– pirmą 2010 m. pusmetį turėtų pradėti atsigauti itin svarbi Lietuvai Vakarų Europos rinka, o Rusijos, Ukrainos ir kitų NVS valstybių ekonominio renesanso nesitikime nei šiais, nei kitais metais", – prognozavo G.Nausėda.

Pasak jo, ekonomikos gaivinimo planas kol kas realiai neveikia ir turi tik simbolinės įtakos ekonominiams procesams, o įsisenėjusios Lietuvos problemos – biurokratizuotas verslo reguliavimas, lankstumo stokojanti darbo rinka, nepalanki smulkiųjų ir vidutinių įmonių veiklos aplinka – niekur neišnyko.

Anot R.Rudzkio, jei Vyriausybės politikoje ir toliau dominuos taupymas, didelių teigiamų permainų tikėtis neverta. "Tačiau jei Vyriausybė ims aktyviai naikinti biurokratines kliūtis verslui ir pasistengs pritraukti daugiau išorės lėšų, nes vidinių išteklių tam nepakanka, verslui finansuoti, ekonomikos smukimas bus mažesnis", – manė ekonomikos ekspertas.