Pastarosiomis savaitėmis neslūgstant įtampai tarp Maskvos ir Tbilisio, Gruzijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikisi, kad ši šalis išvengs blogiausio įvykių scenarijaus.

Santykiai nebestebina

Rusija ir Gruzija vėl atsidūrė ties karinio konflikto slenksčiu. Maskva ir Tbilisis kaltina vienas kitą karinėmis provokacijomis, Rusija priėmė vienašališką sprendimą be Gruzijos vyriausybės sutikimo užmegzti oficialius santykius su Pietų Osetijos ir Abchazijos valdžios institucijomis. Tai, žinoma, audrina šalies, kuri gegužės 21-ąją rinks naują parlamentą, gyvenimą.

Šiuos įvykius atidžiai stebi ne tik Lietuvos politikai, bet ir verslininkai. Pastarieji politinės padėties Gruzijoje nedramatizuoja, nors pripažįsta, kad karo veiksmai sudrumstų visos šalies, kartu ir įprastą verslo darbo ritmą.

Marko Zbarskio, konsultacijų bendrovės ERP generalinio direktoriaus, permainingi Gruzijos ir Rusijos santykiai jau nestebina.

„Įtampa tarp Gruzijos ir Rusijos kyla jau ne pirmą kartą. Dažniausiai prieš kokį svarbesnį politinį įvykį, sakykim, rinkimus, kaip šį kartą. Mes, verslininkai, į tokias provokacijas žiūrime ramiai. Mano galva, tai tik dar vienas Rusijos bandymas destabilizuoti padėtį šioje Kaukazo valstybėje. Galima sakyti, kad prie tokių įvykių jau esame pripratę. Ta patvirtina ir vietos gyventojai, su kuriais tenka bendrauti“, – kalbėjo verslininkas.

Politikai remia verslą

Ketverius metus Gruzijoje verslu užsiimantis Arūnas Meškauskas taip pat sakė didelio nerimo nejaučiantis nei verslo aplinkoje, nei kasdieniame gyvenime.

„Įmonės didžiausią smūgį pajustų, jeigu sutriktų įprastas gyvenimo ritmas: žmonės nustotų eiti į darbą, nesilankytų parduotuvėse ar pan. Iki šiol Gruzijoje buvo įvairiausių krizinių situacijų, tačiau nieko nepanašaus neįvyko“, – prisiminė pašnekovas.

Jau ne pirmus metus Gruzijoje dirbantis Daumantas Lapinskas patvirtino, kad gyvenimas Gruzijoje teka sava vaga, nors įtampos nuojautos esama: „Skaitome laikraščius, žiūrime televiziją, naršome internetą – grėsminga retorika iš Rusijos vis stiprėja. Tikimės, kad šis konfliktas neišaugs į didesnio masto kampaniją ar karo veiksmus. Blogiausia, kas galėtų būti, – suirutė po rinkimų. Tiesa, verslą remia ir pozicija, ir opozicija, tad užsienio investicijos nenukentėtų. O nacionalizacijos ar ekspatriacijos neturėtų būti.“

Giria įstatymus

Pašnekovai negailėjo pagyrų verslo aplinkai Gruzijoje. D.Lapinsko įsitikinimu, verslininkai čia turi vienas geriausių sąlygų pasaulyje.

„Labai liberalūs įstatymai, darbo kodeksas, veiklos licencijavimas, užsienio investicijos apsaugotos įstatymų, korupcijos lygis neaukštas, biurokratinis aparatas sumažintas iki minimumo“, – vardijo pranašumus lietuvis, kuriam per dvejus metus, praleistus Gruzijoje, neteko nusivilti savo apsisprendimu.

M.Zbarskis teigė taip pat pastebėjęs labai didelę šalies pažangą: „Gruzijoje stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas tiek vietos, tiek užsienio kapitalo įmonėms. Reikia suprasti, kad ten visai neseniai buvo karas, tačiau makroekonominiai rodikliai rodo, kad ši šalis vystosi daug greičiau nei Lietuva.“

Bendrovė ERP dirbo su Gruzijos finansų ministerija diegdama tabako akcizo valdymo sistemą, padėjo modernizuoti Registrų centrą, Tbilisio savivaldybėje diegė elektronines paslaugas.

Sviestas košės negadina

A.Meškauskas, Gruzijoje valdantis kepyklą, kavinę ir atstovaujantis kelioms užsienio prekybos bendrovėms, neabejoja verslo perspektyva šioje Kaukazo valstybėje.

„Gruzijos požiūris į Lietuvą labai teigiamas. Lietuviai verslininkai yra labai palankiai priimami. Žinoma, tai iš dalies susiję ir su dabartiniu mūsų šalies politikų požiūriu, tačiau manau, kad didesnę reikšmę turi dar nuo sovietinių laikų susiklostę dviejų valstybių santykiai. Abejoju, ar lietuviams verslininkams Gruzijoje būtų blogiau dirbti, jeigu šios valstybės vadovo neremtų Prezidentas Valdas Adamkus. Tačiau, aišku, sviestas košės negadina“, – šyptelėjo verslininkas.