Nors žadamas tolesnis šalies ekonomikos atsigavimas, artėjantis šildymo sezonas grasina sumenkinti sparčiau nei pajamos augusį gyventojų vartojimą bei pakoreguoti rekordinę nebūtiniausių prekių paklausą.

Ūkis lips iš duobės

Nors nuolat kalbama apie antrą krizės bangą, ekonomistai prognozuoja, kad šalies ekonomika toliau lips iš duobės. Tikimasi, jog šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs ir kitąmet – net sparčiau nei šiais metais.

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda neatsisakė itin optimistinių prognozių ir skaičiavo, kad šiemet BVP kils 3,5 proc. Nors daugelis kitų institucijų prognozuoja 2,5–3 proc. metinį augimą.

„Optimistinėms prognozėms peno teikia praėjusią savaitę paskelbti pramonės, transporto sektorių rodikliai. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su praėjusių metų rugpjūčiu, šalies pramonės produkcija palyginamosiomis kainomis išaugo beveik 11 proc. Tai yra nežmoniškai, nepadoriai geras rezultatas“, – sakė G.Nausėda.

Šios tendencijos leidžia tikėtis, kad trečią ketvirtį, jei dar nežinomi rugsėjo rezultatai nesumaišys kortų, BPV augimas sieks 4–5 proc. O tai, kaip pripažino ekonomistas, būtų itin netikėta šiuo metu, kai visi laukia tolesnio antrą metų ketvirtį pastebėto ekonomikos lėtėjimo.

G.Nausėda pabrėžė, kad BPV antrą metų ketvirtį sumažėjo dėl beveik visą gegužę vykdyto „Orlen Lietuvos“ remonto ir dėl to sustabdytos geležinkelio, transporto bei uosto krovos. Tačiau trečio ketvirčio tendencijos, anot jo, leidžia grįžti prie optimistinių prognozių.

Užguls sektorių pečius

Kita vertus, kaip pabrėžė G.Nausėda, optimizmą temdo artėjantis šildymo sezonas, kuris gali paskatinti gyventojus daugiau taupyti, nei išlaidauti, – taip bus suduotas smūgis tam tikriems šalies sektoriams.

Anot jo, ketvirtą šių metų ketvirtį bus jaučiama šildymo sezono įtaka, juo labiau kad šildymo kainos toliau didės. G.Nausėda neabejojo, kad dalis namų ūkių arba stengsis riboti šildymo sąnaudas, kiek tai techniškai įmanoma, arba savo suplonėjusią piniginę tiesiog papildys atsisakydami nebūtiniausių prekių.

„Tai labai apmaudu, nes tokie sektoriai, kaip drabužių ir avalynės, pastaruoju metu augo ypač sparčiai, jų apyvarta siekė rekordus. Optimizmui šiuose sektoriuose bus suduotas smūgis, o bendras ketvirčio rodiklis tikrai bus prastesnis nei trečią šių metų ketvirtį“, – prognozavo jis.

Vis dėlto, G.Nausėdos manymu, tai palies daugiau konkrečius sektorius nei turės įtakos bendriems ekonomikos rodikliams. Darant prielaidą, kad euro zona šiais metais patirs recesiją, o kitais metais šalių ekonomikos sparčiai augs bei panašų augimo tempą išlaikys ir JAV ekonomika, pagrindo nerimauti dėl prastėsiančios šalies ekonomikos nėra.

Atsilieps vartojimui

G.Nausėdos teigimu, šiuo metu vidaus rinką gelbėja sparčiau nei pajamos augantis namų ūkių vartojimas, pasireiškęs dėl pagerėjusių gyventojų lūkesčių. 2009 m., kai prasidėjo krizė, lūkesčiai nėrė žemyn sparčiau, nei krito pajamos, o šiandien, anot jo, matoma atvirkštinė situacija – namų ūkių vartojimas augo sparčiau nei pajamos.

Tačiau ir šioms palankioms tendencijoms grasina artėjanti žiema bei didelės namų ūkių sąskaitos už šildymą: „Jei gyventojai perskirstys savo vartojimo ir taupymo proporcijas, gali būti, kad didesnė pajamų dalis bus skirta taupyti. O tuomet tikėtina, kad nebus tvirto pagrindo sparčiau vartoti.“

Anot jo, šildymo sezonas gali sugriauti ir netiesioginių mokesčių surinkimo scenarijų. Šiais metais, kaip sakė G.Nausėda, gyventojų pajamų mokestis (GPM) šalyje buvo surinktas pavydėtinai sėkmingai. Jo manymu, tai lėmė ne tiek kuklus vidutinio darbo užmokesčio augimas, kiek nedarbo lygio mažėjimas.

„Teoriniu požiūriu didesnės GPM įplaukos šiandien lemia didesnes netiesioginių mokesčių įplaukas rytoj, jeigu augančios pajamos skiriamos vartoti. Tačiau ši hipotezė gali nesuveikti, jeigu žmonės nuspręs daugiau taupyti ir mažiau vartoti prieš artėjantį šaltąjį sezoną“, – svarstė G.Nausėda.

Metinis realus BVP pokytis

Metai BVP pokytis (proc.)

2009 –14,8

2010 1,4

2011 5,9

2012 I pusmetis 3,0

2012 P* 3,5

2013 P 4,0

2014 P 4,0

* SEB banko prognozė.