Kirmėlės maisto produktuose tapo tikra epidemija. Žmonės vis dažniau jų randa kruopose ir net saldainiuose. Specialistai pripažįsta: reikia žiūrėti, ką valgome, nes gyvių šiemet – itin daug.

Šiurpios istorijos

Vien per pastaruosius keletą mėnesių užfiksuota net keliolika atvejų, kai gyventojai kruopose, dribsniuose ir kituose produktuose rado kirmėlių, lervų ar kitų šleikštulį keliančių kenkėjų.

Visai neseniai viena vilnietė prekybos centre pirktuose avižiniuose dribsniuose, grikiuose ir džiūvėsėliuose aptiko musyčių lervų ir voratinklių. Kita moteris kirmėlėtų kruopų koše vos nepamaitino kūdikio. Trečia skaitytoja pasakojo, kaip mylimajam pagamino romantišką vakarienę – garnyrui išvirė ryžių košės su baltomis lervomis.

Klaipėdietis Medardas Sirunavičius ryžių maišelyje aptiko kandį ir lervą. "Dvi dienas negaliu valgyti", – purtėsi vyras. M.Sirunavičius pasakojo, jog pakelį ilgagrūdžių ryžių, kurių gamintoja yra Vilniuje įsikūrusi įmonė "Skanėja", davė jo draugės mama. Ryžių galiojimo laikas – iki 2012 m. balandžio.

"Draugė ryžių paruošė su kotletais. Nieko keista nepastebėjome. Neskanūs jie tapo kitą rytą, kai valgėme juos vienus", – teigė vyras. Anot M.Sirunavičiaus, prieš virdamas jis pastebėjo, kad viename pakelyje juda kandis. Vėliau aptiko ir lervą. Kelios lervos buvo ir ne maišelyje, o popierinėje pakuotėje.

Randa ir varguoliai

Negana to, įvairiausių gyvių dovanotuose maisto produktuose pastaruoju metu skundžiasi aptinkantys ir socialiai remtini asmenys. Tiesa, savivaldybių socialinės paramos skyrių specialistai tikina jokių skundų negavę. Esą savivaldybių darbuotojai dovanojamų produktų net nemato, juos gauna ir gyventojams skirsto paramos fondas "Maisto bankas" arba "Caritas".

"Maisto banko" direktorė Deimantė Žebrauskaitė patvirtino, kad kenkėjų problema yra. Tačiau paramos fondo vadovė patikino, kad organizaciją šiemet pasiekė tik vienas skundas dėl nekokybiškų produktų.

"Neseniai į mus kreipėsi Seimo narys Algirdas Sysas. Parlamentaras pareiškė, kad pas jį buvo užsukusi viena pagyvenusi moteriškė ir skundėsi dėl dovanotose kruopose knibždančių lervų. Mes davėme jai kitą pakelį ir kreipėmės į specialistus – jie patikrino visus mūsų produktus, bet jokio užkrato nerado. Beje, moteris kruopas buvo supylusi į savo indelius, tad gali būti, kad kenkėjų atsirado jau pas ją namuose", – pasakojo D.Žebrauskaitė.

Lietuvos "Carito", jau penkerius metus visoje šalyje dalijančio ES paramą maisto produktais, generalinis direktorius kunigas Robertas Grigas taip pat pripažino, kad atvejų, kai paramos gavėjai skundžiasi parazitais užkrėstu maistu, pasitaiko. Bet šiemet tokių nemalonių radinių pastebimai padaugėjo. R.Grigas svarstė, kad tai galėjo nutikti dėl sparčiai augančio paramos masto ir gavėjų skaičiaus.

"Per šiuos metus buvo keletas atvejų, kai paramos gavėjai dovanotuose produktuose rado kenkėjų. Aišku, palyginti su paramos gavėjų skaičiumi, tokių įvykių labai nedaug, bet jie visi nemalonūs. Šiuo metu apie 500 tūkst. šalies gyventojų reguliariai gauna paramą maisto produktais. Vien per šiuos metus paramos gavėjų padaugėjo maždaug šimtu tūkstančių. Parama reikalinga, bet per jos gausą gali padaugėti ir tokių nemalonių nutikimų. Esame tik dalytojai. Kokius produktus gauname, tokius ir atiduodame. Kalbėjome apie tai su valstybės atstovais ir nusprendėme, jog reikės susitikti su paramos tiekėjais ir prašyti, kad maistas būtų kontroliuojamas atidžiau", – teigė dvasininkas.

Kaltas klimatas

Kad šiemet maiste veisiasi ypač daug gyvių, pastebi ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Vien per kelis pastaruosius mėnesius tarnybos specialistai sulaukė net 53 vartotojų skundų dėl kenkėjų maisto produktuose. 2009 m. buvo gauti 43 skundai. Tokių atvejų esą pasitaiko kiekvieną rudenį, tačiau šiemet dėl itin karštos vasaros tai tapo opia problema.

"Dažniausiai vartotojai skundžiasi dėl malybos produkcijos (įvairūs grūdai ir jų produktai, salyklas, krakmolas) užterštumo aruodiniais kenkėjais ir nebūdingo pašalinio kvapo. Tačiau aruodinių kenkėjų gali būti aptinkama ir riešutuose, džiovintuose vaisiuose, arbatžolėse, saldainiuose, sausainiuose, prieskoniuose", – sakė dienraščiui VMVT Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus vyriausioji specialistė Karolina Tenenienė.

Anot jos, kenkėjai į sandėlius ar kitas patalpas dažniausiai patenka su grūdais ir kitais produktais arba su tuščiais maišais. Be to, juos gali pernešti kiti gyvūnai, pavyzdžiui, paukščiai, graužikai, taip pat žmonės ant savo drabužių bei avalynės, yra ir tokių kenkėjų, kurie į sandėlius patenka patys, pavyzdžiui, žiurkės, pelės, didieji milčiai ir kt.

"Produkcijos užkrėtimo priežastis – nepakankamai gerai atliekama sandėlių, kuriuose laikoma produkcija, dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija. O šiais metais vasara buvo karšta ir drėgna, tad sąlygos aruodiniams kenkėjams veistis – itin palankios, ypač jeigu maistas saugomas netinkamomis sąlygomis" – tvirtino VMVT specialistė.

Įkliuvo stambiausi tiekėjai

Dėl padažnėjusių skundų ir kenkėjams palankaus klimato VMVT nusprendė šiemet akyliau ir dažniau tikrinti prekybos ir gamybos įmones. Pažeidimų rasta tiek vienose, tiek kitose. Į juodąjį sąrašą patenka beveik visi stambiausi kruopų, ryžių ir dribsnių tiekėjai. Kenkėjų rasta bendrovių "Fasma", "Galinta", "Skanėja" ir kitų gamintojų bei fasuotojų produkcijoje.

Tačiau šie tikina, kad visokių gyvių maisto produktuose gali atsirasti pas prekybininkus ar gyventojų namuose dėl netinkamų laikymo sąlygų.

"Kaip vartotojas galiu pasakyti, kad kenkėjų atsiranda ir namuose. O mūsų sandėliuose niekada nesu matęs jokių musyčių ar kitokių gyvių. Mūsų patalpos atitinka visus Veterinarijos tarnybos reikalavimus, nuolat tikriname temperatūrą, oro drėgnumą ir t. t. Iš tikrųjų maisto tiekimo grandinė yra labai ilga ir bet kurioje jos grandyje gali atsirasti pažeidimų", – tikino bendrovės "Skanėja" komercijos direktorius Henrikas Baranovskis.

Skundų gauna ir prekybininkai

"Kenkėjų kruopose problema šiemet aktuali kaip niekada – per pastaruosius tris mėnesius prekybos tinklas gavo net 18 skundų dėl maisto produktuose aptiktų kirmėlių. Iš viso šiemet tokių skundų būta 21. O pernai – vos 15", – sakė bendrovės "Maxima LT" Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Mužienė.

"Rimi" atstovė ryšiams su visuomene Jovita Bagdonaitė taip pat pripažino, kad prekybos tinklo kokybės linija yra užfiksavusi keletą skundų dėl kruopose rastų kirmėlių. "Šiemet tokių atvejų rinkoje yra gerokai daugiau nei praėjusiais metais, nes buvo ypač karšta vasara. Taigi stengiamės ir patys savo parduotuvėse papildomai tikrinti kruopų pakuotes, gautas iš tiekėjų", – sakė J.Bagdonaitė.

Valdas Lopeta, parduotuvių tinklo "Iki" Komunikacijos skyriaus vadovas, teigė, kad pas juos buvo užfiksuotas tik vienas toks atvejis. "Kirmėlių ir lervų kruopose atsiranda dėl netinkamo gamybos proceso tiekėjų įmonėse, nes produktai, kuriuos gauname iš tiekėjų, jau yra visiškai supakuoti ir neturi jokio sąlyčio su aplinka", – kaltininką nurodė V.Lopeta.

Prekybos tinklo "Norfa" atstovas spaudai Darius Ryliškis taip pat sakė šiemet prisimenantis tik vieną atvejį, kai klientas kreipėsi dėl maisto produktuose aptiktų gyvių.

Prieš valgydami apžiūrėkite

Specialistai pataria, kad nusipirktas kruopas ir kitus produktus reikėtų laikyti sausoje vietoje, o prieš juos paruošiant ir valgant – įdėmiai apžiūrėti.

Maisto produktuose radus užkratą, derėtų nedelsiant kreiptis į tarnybą, nes praėjus kelioms dienoms užkrėsta partija jau gali būti parduota, o rasti įrodymų, kur yra užkrato židinys, labai sunku.