Baldininkai ir kiti medienos perdirbimo sektoriaus atstovai skaičiuoja nuostolius dėl itin išaugusių žaliavos kainų. Tačiau Generalinė miškų urėdija padėties rinkoje nedramatizuoja.

Pristigo žaliavos

Lietuvos baldų gamintojai vis garsiau skambina pavojaus varpais dėl žaliavos stygiaus. Anot jų, kai kurių rūšių medienos kainoms pakilus net iki 200 proc., įmonės veržiasi diržus ir rengiasi branginti produkciją.

Rusijai pakėlus medienos eksporto muitus, Skandinavijos celiuliozės fabrikams atstovaujantys medienos perpirkėjai esą sukėlė kainų audrą Lietuvos apvaliosios medienos rinkoje.

Asociacijos „Lietuvos mediena“ prezidentas Sigitas Paulauskas vakar surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Švedijos ir Suomijos kompanijos, iš Rusijos negavusios 15 mln. kub. metrų medienos, žaliavos suskubo ieškoti Lietuvoje, kur ji labai staiga ėmė brangti.

„Žaliava pabrango šimtais procentų. Kai kurios smulkesnės įmonės, nebepajėgiančios įpirkti medienos, sustabdė gamybą, o darbuotojus išleido atostogų neribotam laikui, kol pasikeis situacija“, – dėstė S.Paulauskas.

Išankstinės sutartys

Baldų gamintojai baiminasi, kad šiuos metus teks baigti su prastais rezultatais, tačiau produkcijos kainų kelti negali, nes prarastų konkurencingumą užsienio rinkose.

„Lietuvos baldų gamintojai eksportuoja apie 80 proc. savo produkcijos. Šalies baldininkai yra sudarę išankstines produkcijos pardavimo sutartis su užsakovais. Mes neturime galimybės pasakyti, kad nuo rytojaus dvidešimčia ar daugiau procentų padidinsime kainas“, – sakė vienas bendrovės „Baltijos baldų grupė“ steigėjų Rimas Varanauskas.

Brangsta ir malkos

Įmonės „Baldai jums“ generalinis direktorius Alfonsas Meškauskas taip pat teigė, kad Lietuvos gamintojai, keldami kainas smarkios konkurencijos sąlygomis prarastų pirkėjus.

„Eksportuojame 99,7 proc. visos produkcijos. Su mažmeninės prekybos tinklais užsienyje turime pasirašę metines sutartis. Taigi nesvarbu, kiek pas mus brangsta žaliava ar energetiniai ištekliai, jei mes norime toliau išlikti patikimi partneriai, kainų kelti negalime“, – aiškino A.Meškauskas.

Lietuvos baldų gamintojai planuoja kainas padidinti 2–3 proc. Anot verslininkų, pastaruoju metu pabrango ir malkos, kurių nebeįperka kaimuose gyvenantys žmonės. Kai kurie jų nėra pajėgūs mokėti 100 litų ir daugiau už kubą malkų.

Nori geresnių sąlygų

Medienos perdirbėjai nemažai priekaištų pažėrė valstybinėms urėdijoms, kurios esą medieną „pardavinėja tiems, kurie moka daugiausia“, ir nacionaliniais resursais padeda išgyventi Švedijos bei Suomijos įmonėms.

Asociacija kreipsis ir į Vyriausybę siūlydami diferencijuoti medienos pirkėjus ir žaliavą parduoti tik tiems, kurie deklaruos gamybos pajėgumus.

Pasak asociacijos prezidento S.Paulausko, Vyriausybės bus prašoma arba leisti pirkti mišką stačiu mišku (išsikirsti), arba sudaryti sąlygas pirmoms pirkti žaliavą toms įmonėms, kurios Lietuvoje yra investavusios į perdirbimo pajėgumus.

Smarkaus kainų augimo sukrėstos Lietuvos medienos rinkos dalyviai ketina kreiptis ir į Konkurencijos tarybą, prašydami ištirti galbūt konkurencijos sąlygas pažeidusius Skandinavijos fabrikams atstovaujančių perpirkėjų veiksmus.

Eksportas ūgtelėjo nedaug

„Padėtis nėra tokia dramatiška, kaip mėgina pateikti verslininkai. Tikrai nėra taip, kad urėdijos mišką išparduoda skandinavams, o ne vietos gamintojams“, – „Kauno dienai“ aiškino Gintaras Visalga, generalinio miškų urėdo pavaduotojas.

Anot jo, dar pernai lapkritį buvo paskelbti medienos pirkimo konkursai, kuriuos laimėjo didžiausią kainą pasiūlę pretendentai. Apvaliosios medienos kainos iš tiesų yra padidėjusios, tačiau ne 200 proc., o 30 proc. Medienos žaliavos eksportas padidėjo vos dešimtadaliu – 2006 m. pirmą pusmetį iš Lietuvos eksportuota 325 tūkst. kub. metrų medienos, o šiemet – 360 tūkst. kub. metrų.

„Natūralu, kad medienos kainų kilimas sukėlė pramonininkų nepasitenkinimą, nes jiems teks skaičiuoti mažesnį pelną. O galbūt tai puiki proga išsireikalauti monopolinių pozicijų?“ – svarstė G.Visalga.