“Tele2” sėja abejones konkurentų ir valdžios institucijų veiklos skaidrumu

Iš maždaug 1,2 mlrd. litų, kurie kasmet Lietuvoje išleidžiami pokalbiams ir trumpųjų žinučių siuntimui mobiliaisiais telefonais, maždaug 20 proc., arba apie 300 mln. Lt, šių paslaugų teikėjams sumoka biudžetinės įstaigos ir organizacijos. Joms negresia bankrotas, jos visada arba beveik visada laiku atsiskaito, jų darbuotojai paprastai nėra linkę smulkintis ir skaičiuoti minučių, todėl neabejotinai yra geidžiami mobiliojo ryšio operatorių klientai.

Telekomunikacijų bendrovė “Tele2”, prieš porą metų pabandžiusi įsiskverbti į šią rinkos nišą, vakar pažėrė įtarimų, jog siekdami sutarčių su valdiškomis įstaigomis jų konkurentai elgiasi nesąžiningai.

Uždaras ratas

“Tele2” generalinis direktorius Petras Masiulis pareiškė, jog pradėję dalyvauti biudžetinių organizacijų skelbiamuose viešuosiuose mobiliojo ryšio paslaugų pirkimuose jie pastebėjo tam tikras nusistovėjusias subjektyvumo tendencijas, nepagrįstai nepalankias kai kuriems telekomunikacijų rinkos dalyviams.

“Beveik visos valstybinės organizacijos jau seniai naudojasi mobiliuoju ryšiu, pirkdamos šią paslaugą iš seniau į rinką atėjusių kompanijų. Informacijos slaptumas, asmeniniai ryšiai ir kitos priežastys gali paversti viešąjį pirkimą iš anksto suplanuotu susitarimu, palankiu tik vienam kandidatui. Per pastaruosius dvejus metus gavome kvietimus dalyvauti tik 15-oje tokio pobūdžio viešųjų pirkimų konkursų, tačiau ir juose buvo keliamos tokios sąlygos ir nepagrįsti reikalavimai, kurie akivaizdžiai skirti konkurentų eliminavimui”, - sakė P.Masiulis.

Pasak “Tele2” teisinių reikalų vadovo Tado Bukausko, tokių neskaidrių pirkimų sąlygose nepagrįstai reikalaujama, kad, pavyzdžiui, paslaugų teikėjo metinė apyvarta būtų ne mažesnė nei 100 milijonų litų, o įstatinis kapitalas ne mažesnis nei 50 milijonų litų. Tuo tarpu Viešųjų pirkimų tarnyba prie Vyriausybės rekomenduoja, kad teikėjo apyvarta gali būti iki pusantro karto didesnė, nei pirkimo objektas.

“Įtartinai skamba ir viename konkursų iškeltas reikalavimas teikti pozicionavimo paslaugas, leidžiančias nustatyti SIM kortelės ir ja besinaudojančio darbuotojo vietą. Vienintelis argumentas - neva tai padėtų kontroliuoti konkursą skelbusios įstaigos vairuotojus. Nepaisant to, ta pati institucija, viešojo pirkimo konkursui dar nepasibaigus, užsisakė telefono numerių perkėlimą iš esamo operatoriaus į tariamo laimėtojo tinklą”, - aiškino T.Bukauskas.

Pasak verslininkų, jei privačios įmonės rūpinasi išlaidų taupymu ir ieško jų poreikius labiausiai atitinkančių pasiūlymų, tai valdininkai dažniausiai nėra tiesiogiai suinteresuoti valstybės išlaidų taupymu. “Tele2” vadovai teigė, jog paprastai biudžetininkai nesivargina objektyviai išanalizuoti visų viešajame pirkime dalyvaujančių kandidatų pasiūlymų ir paprasčiausiai pratęsia galiojančias sutartis.

“Valstybinėms organizacijoms nesilaikant viešųjų pirkimų ir konkurencijos įstatymų arba naudojantis juose esančiomis spragomis, neoptimalaus paslaugų pasirinkimo pasekmės gula ant mokesčių mokėtojų pečių”, - tikino P.Masiulis.

Komentuodami, kaip tai daroma, “Tele2” vadovai nurodė, kad jei per metus perkamų paslaugų suma neviršija 75 000 litų, įstatymai leidžia sutartį su tiekėjais pratęsti vadinamuoju “neskelbiamų derybų” būdu, t.y. susitikus su mobiliojo ryšio operatoriais ir suderinus tolesnio bendradarbiavimo sąlygas.

“Kol kas dėl korupcijos nieko neįtarinėjame ir nieko nekaltiname. Bet, be abejo, neatmetu to faktoriaus. Matote, kad kitose srityse pasitaiko tokių atvejų su viešaisiais pirkimais, tai yra tikimybė, kad visur panašių dalykų yra”, - teigė “Tele2” vadovas.

Beje, vakar “Tele2” paskelbė pradedanti informacinę kampaniją, kurioje visi rinkos dalyviai kviečiami panaikinti bet kokias prielaidas korupcijai perkant mobiliojo ryšio paslaugas.

“Neleistiniems susitarimams ir valstybės lėšų švaistymui kelią užkirsti gali aiškūs ir griežti įstatymai bei valdininkų pagarba tarnybinei etikai. Šiai problemai išspręsti reikalingas valstybinių organizacijų vadovų ir visuomenės dėmesys bei palaikymas. Mes siekiame informuoti visuomenę, kad viešieji pirkimai ne visada vykdomi skaidriai, ir tokia situacija pažeidžia ne tik mūsų, bet ir visų Lietuvos piliečių teises. Bet svarbiausia, kad nesirinkdami pigiausių visus poreikius atitinkančių paslaugų valdininkai švaisto mokesčių mokėtojų pinigus”, - aiškino P.Masiulis.

Konkurencijos ypatumai

Tuo tarpu bendrovės “Bitė Lietuva” atstovė spaudai Auksė Armonaitė, komentuodama kolegų samprotavimus, teigė, jog kai kurie priekaištai yra visiškai nepagrįsti.

“Valstybinės įstaigos pakankamai dažnai skelbia mobiliojo ryšio paslaugų konkursus, kviečia visus rinkos dalyvius, analizuoja jų pateiktus pasiūlymus ir keičia operatorius. Tai, kad šiuose konkursuose nepasiseka “Tele2”, yra tik jų pačių problema, nes dažniausiai lemiamu veiksniu būna kaina. Jei jie pasiūlo didesnius tarifus ar ryšio paslaugų visuma būna brangesnė nei konkurentų, nėra dėl ko pykti. Šitų dalykų paneigti neįmanoma, kad ir ką sakytų patys “Tele2” darbuotojai”, - sakė A.Armonaitė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad viešuosius pirkimus Lietuvoje reguliuoja Viešųjų pirkimų įstatymas. Jis reglamentuoja reikalavimus, kuriuos konkurso vykdytojai nustato dalyviams, ir “Bitė”, dalyvaudama konkurse, jų laikosi. Sutarties terminas, kuriam ji pasirašoma laimėjimo atveju, taip pat yra reguliuojama šio įstatymo.

“Kalbant apie tarifus, būtina pabrėžti, kad viešųjų pirkimų konkurso metu yra siūlomi ne tarifai, o kaina konkrečiam konkursui, kuri galioja apibrėžtą laikotarpį. Paslaugų kainų keitimas ar reikalavimas jį pakeisti anksčiau, nei numatyta sutartyje, būtų Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimas”, - sakė A.Armonaitė.

Valdininkai kratosi įtarimų

Dar kitaip padėtį mobiliojo ryšio paslaugų rinkoje apibrėžė Seimo kanceliarijos informacinių technologijų departamento viršininkas Jonas Milerius.

“Negalėčiau kalbėti už visas valstybines institucijas, tačiau Seime viskas vyksta kiek kitaip, nei teigia “Tele2”. Viešųjų pirkimų konkursai čia skelbiami sulig kiekvienos parlamentarų kadencijos pabaiga, nes keisti telefono numerius jos vidury būtų gana keblu net ir esant numerio perkėlimo galimybei (lig šiol yra tam tikrų techninių nesklandumų siunčiant trumpąsias žinutes). Vieną kartą konkursą buvo laimėjusi “Bitė”, vieną kartą “Omintel”. Paskutinį kartą tai darėme 2004-ųjų pabaigoje ir kvietėme jame dalyvauti visus licencijas mobiliojo ryšio paslaugų tiekimui turinčias bendroves, tačiau pradėjus nagrinėti pasiūlymus vėl teko rinktis tik iš šių dviejų bendrovių. Pasirodė, kad “Tele2” neatitiko konkurso sąlygų, nes neturėjo sutarties su Vyriausybinio ryšio centru, nors bendrovės atstovai buvo kalbėję priešingai. Antra neįvykdyta sąlyga - mobiliojo interneto (GPRS paslaugų) ryšio užtikrinimas užsienyje”, - aiškino J.Milerius.

Seimo kanceliarijos informacinių technologijų departamento viršininkas taip pat teigė, kad detaliai išnagrinėjus, kiek su kokiais tinklais kalba parlamento abonentai, pasirodė, kad “Omnitel” tarifų koeficientas yra pats mažiausias - 49,981. Antrą vietą užėmusios “Bitės Lietuva” rodiklis - 50,028, o “Tele2” - 53,46.

“Pastarosios kompanijos paslaugos realiai yra pastebimai didesnės, nes pigiai kainuoja tik ryšys “Tele2” tinklo viduje. Kadangi “Omnitel” tarifai, nors ir nedaug, bet mažesni nei “Bitės”, todėl su visais kitų operatorių numeriais mes “migravome” į “Omnitel”, - sakė J.Milerius.

Pareigūnas paneigė ir dar vieną “Tele2” vadovų išsakytą priekaištą, esą sudarius ilgalaikes sutartis su valstybinėmis įstaigomis, pastarosios moka pagal didesnius tarifus ir švaisto mokesčių mokėtojų pinigus, nepaisant pokyčių rinkoje.

“Mūsų sutartyje su mobiliojo ryšio paslaugas teikiančiu operatoriumi numatyta, kad tarifai peržiūrimi mažiausiai du kartus per metus. 2005-aisiais su “Omnitel” dėl to derėjomės tris kartus ir visus kartus sutarėme dėl įkainių sumažinimo. Tarkim, prieš pat Naujuosius susitarėme, kad GPRS paslaugos mums atpigs ne keliais procentais, o keletą kartų”, - tikino J.Milerius.