Devyni iš dešimties Lietuvos gyventojų laikosi nuomonės, kad mokesčių vengimas – ne kas kita, kaip vagystė iš tų, kurie mokesčius moka.

Šešėlis nepageidaujamas

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus" spalį atliko Lietuvos gyventojų apklausą. Paaiškėjo, kad 90 proc. apklaustųjų mokesčių vengimą prilygina vagystei.

Daugumos (70,7 proc.) nuomone, mokesčių nemokėjimas dar labiau padidintų galimą ekonominę krizę. Be to, beveik penktadalis (18,3 proc.) respondentų teigė, kad pablogėjus ekonominei padėčiai į finansinius nusikaltimus žiūrėtų dar nepakančiau. Absoliuti dauguma, t. y. daugiau kaip 92 proc., respondentų tvirtina, kad šešėlinė ekonomika stabdo visos šalies ekonomikos augimą.

Apklausos dalyvių teigimu, dažniausiai savo aplinkoje yra susidūrę su tokiais šešėlinės ekonomikos reiškiniais kaip atlyginimai vokeliuose, kontrabanda, nelegalus darbas, pajamų slėpimas, neregistruotos veiklos vykdymas.

Vokelių neimtų

Per apklausą paaiškėjo, kad žmonės dažnai susiduria su kai kuriais šešėlinės ekonomikos reiškiniais, tačiau jų nepriskiria prie finansinių nusižengimų. Pavyzdžiui, daugiau kaip 53 proc. respondentų teigė savo aplinkoje susiduriantys su cigarečių ar degalų kontrabanda, tačiau tik vos daugiau kaip 14 proc. tai priskyrė prie šešėlinės ekonomikos reiškinių.

Nors apklausos dalyviai šešėlinę ekonomiką vertina neigiamai, teigia, kad ji paplitusi mūsų šalyje. Tuo neabejoja 81 proc. respondentų.

Beveik pusė apklausos dalyvių (47,1 proc.) mano, kad, jeigu blogėtų ekonominė padėtis, šešėlinės ekonomikos mastai augtų. Be to, net 65 proc. apklaustųjų spėja, kad lėtėjant ekonomikai padidėtų vokeliuose mokamų atlyginimų skaičius, o šiek tiek daugiau kaip 73 proc. – kad įmonės dažniau slėptų mokesčius.

Kita vertus, jeigu patiems respondentams būtų pasiūlyta gauti dalį ar visą atlyginimą vokeliuose, didžioji dauguma su tuo nesutiktų. Taip tvirtina daugiau kaip 63 proc. apklaustųjų. Su faktu, kad dalį atlyginimo gautų vokeliuose, susitaikytų beveik 15 proc. respondentų.

Vieno recepto nėra

Vykdant apklausą respondentai nurodė, kad labiausiai šešėlinė ekonomika įsigalėjusi statybos sektoriuje. Taip mano 72,8 proc. apklaustųjų. Po statybų seka parduotuvės, prekybos tinklai ir panašaus profilio įmonės (48,3 proc.), automobilių prekyba ir remontas (39 proc.), gamybos (38,9 proc.) ir paslaugų sektorius (29,6 proc.).

Vieno recepto, kokios priemonės padėtų kovoti su šešėline ekonomika, respondentai nepateikė. Daugiausia (47,5 proc.) manančių, kad finansinių nusižengimų sumažėtų sumažinus mokesčius, šiek tiek daugiau kaip 35 proc. tiki, kad padėtį pagerintų griežtesnė kontrolė, daugiau kaip 33 proc. pasisako už griežtesnius įstatymus, beveik 23 proc. – už dideles baudas. Daugiau kaip 21 proc. mano, kad kovoti su šešėline ekonomika padėtų didesnis pačių mokesčių mokėtojų sąmoningumas.

Dažniausia šešėlinė veikla

Lietuviai savo aplinkoje dažniausiai susiduria su tokiais šešėlinės ekonomikos reiškiniais:

atlyginimai vokeliuose 55,6 proc.;
kontrabanda 53 proc.;
nelegalus darbas 51 proc.;
pajamų slėpimas 31 proc.;
neregistruotos veiklos vykdymas 22 proc.

Šaltinis: "Vilmorus", 2008 m. spalis