Finansų ministerija parengė už “Mažeikių naftą” gautų milijonų panaudojimo planą

Nespėjus nuslūgti euforijai, valdžios institucijas apėmusias po sėkmingai pasibaigusių “Mažeikių naftos” ir Lenkijos koncerno “PKN Orlen” vestuvių, Finansų ministerija pateikė algoritmą, kada ir kaip panaudoti gautą 2,2 mlrd. litų išpirką. Jei šiam planui pritars Vyriausybė, kitais metais pražuvusių rublinių indėlių turėtojams bus išmokėta 700 mln. litų.

Dalyba iš dviejų

Pristatydamas už 30,66 proc. “Mažeikių naftos” akcijų gautų lėšų panaudojimo planą, ministras Zigmantas Balčytis teigė, kad iš 2,2 mlrd. litų kitais metais ketinama išleisti maždaug 1,18 mlrd Lt. Iš šios sumos 700 mln. Lt būtų skiriama nuvertėjusioms santaupoms atkurti. Šiuos pinigus gyventojams planuojama išmokėti lygiomis dalimis (po 350 mln. Lt) trečią ir ketvirtą 2007-ųjų ketvirtį. Dar 481 mln. litų turėtų būti skirta įvairioms numatytoms Vyriausybės programoms finansuoti bei kompensacijoms dirbusiems pensininkams (maždaug 100 mln. Lt).

Likę 1,1 mlrd. litų, Z.Balčyčio siūlymu, iki 2008-ųjų būtų investuojami, o po to padalijami laikantis panašių nuostatų, kaip ir 2007-aisiais, galutinai atsiskaitant su indėlininkais. T.y. rubliniams indėliams atkurti pirmąjį ketvirtį bus skirta 289 mln. Lt, Vyriausybės programoms įgyvendinti - 281 mln. Lt, o rezerviniam fondui ketinama skirti likusius 530 mln. Lt. Iš jo pensijoms didinti siūloma skirti 388 mln. litų - kiekvieną ketvirtį po 97 mln. Lt.

Pagal Vyriausybės programą iki 2008 metų pabaigos turi būti grąžinti visi nuvertėję rubliniai indėliai. Paskutinės - ketvirtos grupės indėlininkams valstybė kol kas skolinga dar 975,9 mln. litų.

“1,1 mlrd. litų kitąmet turėtų būti investuoti kuo pelningesnėmis sąlygomis ir su mažiausia rizika, o visos palūkanos nukreiptos pensijoms didinti. Tokių pinigų turėtų būti daugiau nei 100 mln. litų per metus”, - vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo Z.Balčytis.

Beje, šiuo metu visi 2,2 mlrd. naftos litų kaip vieno mėnesio terminuotasis indėlis yra laikomi Lietuvos banke už 5,2 proc. metų palūkanų normą. Pasak finansų ministro, per šį laiką pinigai “uždirbs” daugiau nei 9 mln. litų.

Finansų ūkio kronika

Apibendrindamas svarbiausius šių metų įvykius šalies finansų sektoriuje Z.Balčytis atkreipė dėmesį į svarbias mokesčių sistemos korekcijas.

Visų pirma, į vasarį pasiektą svarbų politinį laimėjimą - Lietuvos prašymu papildytą ES šeštąją direktyvą, kuri numato galimybę neribotą laiką taikyti sumažintą PVM tarifą centriniam šildymui. Be to, buvo pakoreguotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas ir nuspręsta iš apmokestinamųjų pajamų atimti palūkanas, sumokėtas tik už būsto kreditą.

Pavasarį paskelbus karą nelegaliai mokamiems atlyginimams Mokesčių inspekcijai buvo pavesta imtis papildomų priemonių kovai su vokeliuose mokamais atlyginimais. Z.Balčytis pasidžiaugė, kad visuomenės nepakantumas vokelių reiškiniui didėja. Pagal vasarą atliktą apklausą, beveik 80 proc. gyventojų nepritaria atlyginimų mokėjimui vokeliuose.

Gegužės mėnesį Seime buvo priimtas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriame nustatytas šio mokesčio tarifo intervalas - nuo 0,3 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, o savivaldybių taryboms suteikta teisė šiose ribose nusistatyti konkrečius mokesčio tarifus.

Nuo liepos 1-osios buvo įgyvendintas bene labiausiai žmones nudžiuginęs mokesčių reformos pažadas - nuo 33 iki 27 proc. sumažintas gyventojų pajamų mokestis. Dėl to padidėjo visų darbuotojų realios pajamos (pvz., žmogaus, uždirbančio 1500 litų, realios mėnesio pajamos padidėjo beveik 71 Lt).

Rugpjūtį, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas verslui ir maksimaliai sutrumpinti PVM grąžinimo laiką, buvo palengvintos PVM skirtumo likučio grąžinimo procedūros. T.y. PVM mokėtojams, atitinkantiems nustatytus rizikingumo reikalavimus, PVM skirtumo likutis būtų grąžinamas be atskiro PVM mokėtojo prašymo. Kartu Finansų ministerija, atsižvelgiant į užsienio investuotojų asociacijos “Investors’ Forum” pateiktus pasiūlymus, parengė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, kurios leido supaprastinti Lietuvoje taikomą apmokestinimo PVM tvarką konsignacinei prekybai.

Lapkritį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos pateiktiems Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams, kurių keletą metų prašė laivybos kompanijos. Juose įteisinama galimybė nuo 2007-ųjų mokėti ne įprastinį, o fiksuotą pelno mokestį, paprastai vadinamą “tonažo” mokesčiu. Jis nepriklauso nuo įmonės uždirbtų pajamų.

Paskutinioji šių metų iniciatyva turėtų prisidėti prie spartesnio Lietuvos automobilių parko atsinaujinimo. Ministerija iš esmės pritarė pasiūlymui visiškai atsisakyti PVM atskaitos ribojimo įmonėms, perkančioms naujus automobilius. Priėmus įstatymo pakeitimus, juridiniams asmenims beveik nebūtų ribojamas PVM atskaitymas už bet kokį naują lengvąjį automobilį, kurio pirkimo kaina (įskaitant PVM) neviršys 130 tūkst. litų, nepriklausomai nuo to, kokiai verslo veiklai jis bus naudojamas. Mokesčių administratoriams bus pavesta parengti taisykles, kuriomis vadovaujantis bus galima patikrinti, ar įmonės turimi lengvieji automobiliai yra naudojami pagal paskirtį, t.y. ekonominei veiklai.

2007-ieji bus dosnūs

Kalbėdami apie kitais metais numatomas naujienas finansų padangėje, ministerijos vadovai atkreipė dėmesį, kad jau nuo 2007-ųjų sausio 1 dienos bus didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD). Pagrindinis mėnesinis NPD padidės nuo 290 iki 320 litų, proporcingai didėja ir individualūs NPD, kartu didėja ir papildomas NPD už auginamus vaikus. Dėl pagrindinio NPD padidinimo nuo 290 iki 320 litų kiekvieno dirbančiojo gyventojo pajamos per metus vidutiniškai padidės 97,2 lito.

Be to, kitų metų valstybės biudžete 24,6 mln. litų numatyta skirti minimaliajai mėnesinei algai padidinti iki 600 litų. Dar 35 mln. litų numatoma minimaliajai mėnesinei algai padidinti iki 700 litų nuo 2007-ųjų spalio 1-osios.

Tiesa, didės ir kai kurios kasdienės gyventojų išlaidos. Nuo kitų metų kovo 1-osios akcizo už cigaretes tarifas didinamas 30 procentų. Dėl šio pakeitimo kitais metais valstybės biudžetas papildomai gaus apie 20 mln. Lt pajamų. Nors akcizų didinimas nėra populiari priemonė, tačiau turi gilesnę prasmę. Akcizai tabako gaminiams ir alkoholiui, kaip prekėms, nederančioms su sveikos gyvensenos principais, Europos Sąjungoje taikomi ir siekiant visuomenės sveikatinimo tikslų. Padidinus akcizą populiariausių cigarečių pakelio kaina padidės maždaug 14 procentų.