Estijos, Latvijos ir Lietuvos energetikai sutarė kurti bendrą atominę ateitį

Vakar Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija “Elektros energijos rinkų plėtra ir energijos tiekimo patikimumo užtikrinimas Baltijos jūros regione”. Čia pranešimus skaitę aukšti pareigūnai vienbalsiai tvirtino maną, kad problemas energetikos sektoriuje, kai po 2015-ųjų pradės trūkti generuojančių pajėgumų, bus galima spręsti tik bendromis jėgomis pastačius naują branduolinę jėgainę.

Bendras reikalas

“Lietuva viena niekuomet nepasistatys naujo atominio reaktoriaus, nes patirtis rodo, kad vien tik jėgainės uždarymo kaina prilygsta Ignalinos AE statybos kaštams. Tai padaryti įmanoma tik bendradarbiaujant su Latvija, Estija ir galbūt Lenkija. Tiksliau - šių šalių įmonėms, eksploatuojančioms energetikos sistemas, bei privačiam kapitalui. Valstybė tokį projektą rems, tačiau pati į jį neinvestuos. Analogiškos pozicijos laikosi ir kolegos Latvijos bei Estijos vyriausybėse”, - patikino konferencijos dalyvių pasveikinti atvykęs Lietuvos premjeras Algirdas Brazauskas.

Šiuos teiginius patvirtino Latvijos ekonomikos ministras Artūras Karinis, pajuokavęs, jog nors lietuviškai moka tik keletą žodžių, kalbą apie energetikos problemas puikiai supranta. Svečias akcentavo, kad visos trys Baltijos šalys istoriškai priklauso vienai energetinei sistemai ir turi beveik identiškas problemas.

“Mes praktiškai neturime prieigos prie Vakarų Europos energetikos sistemos ir esame priklausomi nuo vienų ir tų pačių energijos resursų tiekėjų. Šios problemos ir galimi jų sprendimai analizuojami Latvijos energetikos strategijoje, kuri numato mūsų ėjimus 10 metų. Projektas pateiktas viešam svarstymui ir po dviejų mėnesių turėtų tapti oficialiu dokumentu”, - sakė Artūras Karinis.

Svečio teigimu, Latvija taip pat mano, kad vienas geriausių būdų išspręsti elektros deficito bei energetinės priklausomybės nuo Rusijos problemas - naujo modernaus branduolinio reaktoriaus statyba Lietuvoje.

Estijos ekonomikos ministrą Edgarą Savisarą konferencijoje pavaduoti įgalioti energetikos ekspertai taip pat perdavė garantijas, jog naujos trijų Baltijos šalių poreikius tenkinti turinčios branduolinės jėgainės statybą Estija remia ir žada visokeriopai prie jos prisidėti.

Deklaracija gali būti tikslinama

A.Brazauskas, kalbėdamas apie bendros ilgalaikės energetikos strategijos būtinybę, pastebėjo, kad nors konkretūs sprendimai, kaip, kur, kada ir ką statyti, dar tik bus priimami atlikus detalias studijas, tačiau jau dabar akivaizdu, jog dėl išvystytos infrastruktūros, suburtos aukštos kvalifikacijos specialistų komandos, palankios visuomeninės reakcijos, racionaliausia naują reaktorių statyti Lietuvoje, dabartinės Ignalinos AE vietoje.

Tokios nuostatos užfiksuotos ir deklaracijoje, kuriai konferencijos pradžioje pritarė renginio dalyviai. Čia teigiama, jog priimant sprendimus reikia įvertinti numatomą elektros gamybos pajėgumų trūkumą Baltijos šalyse ir Baltijos jūros regione po 2015-ųjų metų, taip pat poreikį užtikrinti patikimą energijos tiekimą uždarius Ignalinos AE ir senąsias Narvos jėgaines. Energetikai ragina atsižvelgti į būtinybę užtikrinti Baltijos šalių jungimąsi su Šiaurės šalių bei Elektros perdavimo koordinavimo sąjungos (UCTE) elektros sistemomis, siekiant Baltijos elektros energijos rinkas integruoti į Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių rinkas ir sumažinti Baltijos šalių priklausomybę nuo dominuojančio pirminės energijos tiekėjo. Taip pat primenami Kioto protokolo ir ES emisijų prekybos plano įsipareigojimai, kuriuos įvykdyti gali būti keblu uždarius dabar veikiančią Ignalinos atominę elektrinę (Latvija svarsto galimybę dalį energijos pasigaminti degindama akmens anglis).

Deklaracijoje raginama atsižvelgti į esamą infrastruktūrą ir profesinį darbuotojų pasirengimą eksploatuoti branduolinius reaktorius Lietuvoje, todėl būtent čia siūloma statyti naują branduolinį reaktorių arba reaktorius. Konferencijoje dalyvavę atsakingų ministerijų, energetikos pramonės, energetikos asociacijų, iš Estijos, Suomijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos kontroliuojančiųjų institucijų atstovai patvirtino, jog energetikos įmonės dalyvautų pasirengiant Lietuvoje statyti ir statant naują atominę elektrinę. Jie taip pat paragino svarstyti galimybę sudaryti ilgalaikes energijos pirkimo sutartis tarp energetikos įmonių ir parengti bendrą politiką dėl energijos tiekimo iš ES trečiųjų šalių.

Oficialių sprendimų nėra

Nors konferencijoje pranešimus skaitę pareigūnai pareiškė, jog šią deklaraciją galima laikyti politinės valios išraiška, pertraukos metu surengtoje spaudos konferencijoje energetikai pripažino, kad kol kas nė viena šalis nėra priėmusi jokių oficialių politinių sprendimų.

“Latvenergo” vadovas Karlis Miukelsonas bei “Essti energia” vadovas Sandoras Livis patikino, jog svarbiausia yra visiškai aiškiai išreikšta parama tarpvalstybiniam bendradarbiavimui energetikos srityje.

“Energetikai susitinka ir apie šiuos dalykus diskutuoja kone kiekvieną mėnesį. Tai vyksta įvairiose valstybės struktūrose, pradedant nepriklausomais ekspertais ir baigiant parlamentų nariais. Visi jie iš principo sutaria dėl svarbiausių dalykų - naujų elektros tiltų ir energetikos rinkos kūrimo, nepriklausomybės didinimo būtinybės. Optimaliu šių problemų sprendimu laikoma naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje statyba”, - tikino svečiai.

Tuo tarpu Latvijos ekonomikos ministras A.Karinis pareiškė, jog memorandumas rodo trijų valstybių poreikį rasti sprendimo būdą, tačiau neigė, jog jame jau yra užfiksuota nauja atominės elektrinės statybos vieta. Žurnalistams parodžius išplatintą oficialų deklaracijos tekstą, ministras kiek sutriko, tačiau patikino, jog tai neturi didelės reikšmės, nes į visus klausimus, kur, ką ir kaip statyti, atsakys detali studija.

“Lietuvos energijos” generalinis direktorius Rymantas Juozaitis tvirtino, kad ši studija bus sudėtinė rengiamos bendros Baltijos šalių energetikos strategijos dalis. Šiemet Lietuvos Vyriausybė turėtų patvirtinti ir atnaujintą nacionalinę Lietuvos energetikos strategiją, kurioje taip pat bus kalbama apie naujos atominės jėgainės būtinybę.