Socialinių tinklų vartotojai pastarąsias savaites turėjo darbo – kritikuoti arba girti kelių didžiulių įmonių vidiniam naudojimui skirtus, tačiau į viešumą nutekėjusius vaizdo įrašus.

Teismas – kas savaitę

Pirmoji virtualių įvertinimų praėjusią savaitę sulaukė prekybos centrų tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“. Bendrovės puslapyje aptiktu klipu, kuriame keli darbuotojai maivydamiesi parduotuvėje perdainuoja populiarią dainą, internautai netruko pasidalyti socialiniuose tinkluose.

Įrašas, kuriame apdainuojamos Kalėdos, netrukus sulaukė kritikos strėlių: vieni komentatoriai retoriškai klausė – tai parodija ar oficialus įmonės sveikinimas klientams, kiti bendrovei linkėjo kitą kartą kuriant panašius įrašus pasikonsultuoti su profesionalais.

Šią savaitę internete pasirodė įrašas, kuriame dainuoja ir šoka kitos įmonės darbuotojai. Socialinių tinklų naudotojų teismą atlaikyti turėjo persirengę ir pasitempę įmonės „MG Valda“ darbuotojai.

Gyventojų reakcija į šį vaizdo įrašą, kuriame prielankumą keliems kolegoms „MG Valdos“ kolektyvas išreiškė nusifilmuodamas savo biure ir teniso aikštelėje, buvo panaši kaip ir į bendrovės „Maxima LT“ darbuotojų šėliones prekybos centre.

Kai kurie komentatoriai abu matytus vaizdo įrašus lygino ir rinko blogesnį. Tiesa, vienas kitas atsiliepimas interneto erdvėje buvo ir teigiamas – komentatoriai gyrė vaizdo klipų dalyvius bei kūrėjus už nuoširdumą ir originalumą.

Abiejų įmonių, kurių vaizdo įrašai pateko į virtualią erdvę, atstovai teigė, kad tai nebuvo suplanuotos reklamos ar viešųjų ryšių akcijos. Vidinei bendrovių komunikacijai skirti klipai esą į viešumą pateko atsitiktinai.

Tiesa, yra manančių, kad kritikos sulaukę įrašai internete galėjo atsidurti ir su įmonių žinia. Tik pamačius, kad atsiliepimai apie juos labiau žeidžiantys, o ne teigiami, buvo pasirinkta taktika teigti, jog informacija nutekėjo atsitiktinai.

Reklamą mėgsta planuoti

Įmonės „MG Valda“ rinkodaros vadovė Akvilė Verbliugevičiūtė teigė, kad vaizdo klipas buvo skirtas tik kolektyvui, o į viešumą pateko atsitiktinai. Kas jį išplatino internete, nežinoma.

„Turime per šventes įvairių tradicijų. Šis klipas buvo skirtas trims žmonėms ir niekas nesitikėjo, kad jį pamatys tiek daug žmonių“, – sakė A.Verbliugevičiūtė.

Nors A.Verbliugevičiūtė sakė mačiusi ir teigiamų atsiliepimų apie įrašą, svetainėje „YouTube“ yra užregistruotas įmonės prašymas pašalinti jį dėl autorių teisių pažeidimų.

„Nors įmonės žinomumui įtaką jaučiame jau dabar, o mūsų svetainės lankomumas išaugo dešimteriopai, tai mums nemalonus įvykis. Vis dėlto reklamą labiau mėgstame planuoti“, – kalbėjo A.Verbliugevičiūtė.

Prekybos centrų tinklo darbuotojų įrašas jau pašalintas, surasti jį internete nebeįmanoma. Kaip teigė bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė, tai buvo tik kolegoms skirtas linksmas vieno įmonės skyriaus sveikinimas su žiemos šventėmis, jis nebuvo skirtas rodyti viešai.

Ragino įvertinti riziką

Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Rinkodaros katedros lektorius Ainis Razma teigė, kad kartais nuotraukos ar vaizdo įrašai kaip atsitiktinai nutekinti į viešumą atrodo tik iš pirmo žvilgsnio, tačiau jie į visuomenės akiratį būna įbrukami tyčia.

„Tokia yra virusinė praktika – informacija atrodo kaip nutekinta, o iš tikrųjų viskas padaroma sąmoningai. Taikant tokią praktiką ne visuomet tikimasi teigiamos reakcijos, būna, kad norima sukelti skandalą. Skandalas inicijuoja diskusiją, vieni pasisako už, kiti – prieš, tuomet gaunamas ir nemenkas žiniasklaidos dėmesys. Visa tai gali paskatinti įmonių žinomumą, netgi pardavimą“, – sakė A.Razma.

Tačiau specialistas pridūrė, kad asmenys, kurie skleidžia tokias žinutes, turėtų būti atsargūs, nes žinomumas ir įvaizdis yra skirtingi dalykai, – įmonės ar produkto žinomumas gali būti didelis, tačiau įvaizdis – prastas.

„Įvaizdis kuriamas tikslinei grupei. Pavyzdžiui, bendrovės “Dolce & Gabbana„ reklamos yra ties pornografijos riba. Didžioji Lietuvos visuomenės dalis jas tikriausiai pasmerktų, tačiau bendrovei tai nerūpi, nes Lietuvos nuomonė jai nesvarbi, jos tikslinė grupė yra kita. O tikslinei grupei neigiama kitų nuomonė gali netgi patikti, nes jie norės būti blogiukais“, – aiškino A.Razma.

Tiesa, kartais susigadinusioms įvaizdį įmonėms gerą vardą susigrąžinti gali kainuoti labai brangiai. „Kartais pigiau pakeisti prekės ženklą, negu nuplauti tą, kuris yra susikompromitavęs“, – sakė A.Razma.

Rinkodaros specialistas įspėjo, kad skleidžiant žinias viešumai visuomet reikia būti atsargiems, nes jų kontrolė yra ribota, o visuomenės reakcija ne visuomet nuspėjama.