Vartotojų pasitikėjimo rodiklis birželį, palyginti su gegužės mėnesiu, padidėjo 1 procentiniu punktu iki minus 8-ių – didžiausios vertės per pastaruosius penkerius metus.

Vartotojų pasitikėjimo augimui daugiausia įtakos turėjo geresnis bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvų vertinimas, kaip pranešė Statistikos departamentas.

Birželį 13 proc. gyventojų teigė, kad jų namų ūkių finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 26 proc. – kad pablogėjo, 60 proc. – kad nepasikeitė (gegužę – atitinkamai 14 proc., 28 proc. ir 58 proc.). Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 20 proc. gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 17 proc. manė, kad suprastės (gegužę – atitinkamai 21 proc. ir 15 proc.).

Vertindami šalies ekonominę padėtį, birželį 20 proc. gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 31 proc. – kad pablogėjo (prieš mėnesį – atitinkamai 23 proc. ir 31 proc.). Žvelgdami į ateitį, birželį, kaip ir gegužę, 33 proc. gyventojų manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 18 proc. – kad pablogės.

Birželį kas ketvirtas gyventojas (25 proc.) tikėjo artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 33 proc. prognozavo, kad jis augs (gegužę – atitinkamai 24 proc. ir 36 proc.).

Savo galimybes bent kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesių birželį gyventojai vertino šiek tiek optimistiškiau nei praėjusį mėnesį. Besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių gyventojų dalis padidėjo nuo 30 iki 32 proc.

Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime birželio mėnesį skyrėsi 3 procentiniais punktais: mieste jis siekė minus 7, kaime – minus 10.