Žlungančios "flyLAL" vieta Tarptautiniame Vilniaus oro uoste (TVOU) domina bent 10 skrydžių bendrovių. Gali būti, kad oro uostas bus gaivinamas valstybės lėšomis.

Už "ačiū" skylė, kurią paliko veiklą nutraukianti "flyLAL", lopoma nebus – oro linijų bendrovės nori, kad oro uostas mažintų paslaugų įkainius.

"Į Romą neskraidome, į Londoną neskraidome, į Berlyną neskraidome, į Paryžių – tik iš Kauno. Pasiskelbėme Europos kultūros sostine, laukiame turistų, o dabar uždarome kelius jiems atvykti", – po oro uoste vykusio susitikimo dienraščiui sakė sostinės meras Juozas Imbrasas.

Pasak jo, "flyLAL" palikta niša domisi mažiausiai dešimt oro linijų bendrovių: viena realiausių pretendenčių – skandinavų SAS, taip pat Lenkijos LOT, su "flyLAL" besiriejanti latvių "airBaltic", austrų "Austrian Airlines", pagrindinis Kauno oro uosto partneris "Ryanair", vokiečių "Lufthansa", lietuvių "Aurela" ir kitos.

"Esmė susideda į finansinius dalykus. Reikia padėti bendrovėms: galbūt lengvatas taikyti, galbūt sumažinti nusileidimo mokesčius. Reikia, kad TVOU būtų ekonomiškai patrauklesnis", – pridūrė J.Imbrasas.

Tarp mero regimų "ekonomiškai patrauklesnio" oro uosto vizijų – ir valstybės kišenės pakratymas. "Bandytume nagrinėti galimybes: gal miestas galėtų finansiškai prisidėti, ir Vyriausybė, – svarstė labiausiai prasiskolinusio Lietuvos miesto vadovas. – Gelbėkim situaciją! Valstybės ir miesto prestižas mums turi būti svarbesnis už viską."

Vis dėlto politikas nesitiki, kad artimiausiu metu pavyks pagausinti skrydžių iš Vilniaus skaičių. "Susėdo, nusprendė berniukai, ir lėktuvai laksto į Vilnių. Nebūna gi taip, vyrai! – ironizavo pašnekovas. – Jeigu būtume žinoję, kad taip greitai krizė įsisiūbuos, būtume dar rudenį ieškoję sprendimų."

Vežėjai ne kartą skundėsi, kad TVOU – neva vienas brangiausių oro uostų Europoje.